Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1927 m. patvirtinti Lietuvos aeroklubo nuostatai. Ši diena laikoma civilinės aviacijos Lietuvoje pradžia.
1957 m. 19 val. 45 min. transliuota pirmoji Lietuvos televizijos, tuo metu vadintos Vilniaus televizijos studija, programa. Transliacijos pradžioje 15 minučių buvo rodoma testo lentelė, 20.00 val. su žiūrovais pasisveikino diktorė Gražina Bigelytė. 22.05 transliacija pasibaigė. Pirmosios laidos buvo matomos Vilniuje ir 100 km aplink jį. Lietuvoje tuo metu buvo apie 30 televizorių.
1990 m. patvirtinti Lietuvos blokados fondo nuostatai ir komisija, jos pirmininku paskirtas Audrius Rudys. Numatyta, kad fondo lėšas sudarys fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos aukos Sovietų Sąjungos ekonominės blokados padariniams švelninti.
1994 m. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) rengiamame 39-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Dubline. Tais pačiais metais konkurse debiutavo ir Estija, Lenkija, Rusija, Vengrija, Rumunija bei Slovakija. Lietuvos atstovą Ovidijų Vyšniauską su daina „Lopšinė mylimai“ (muzika O. Vyšniausko, žodžiai G. Zdebskio) išrinko Lietuvos TV darbuotojai. Tuo metu konkurse buvo privaloma dainuoti gimtąja kalba, žiūrovai dar neturėjo teisės rinkti laimėtojo. Lietuvos atstovui konkurso komisija skyrė paskutinę vietą.
1997 m. radijo režisieriaus Justino Bautrėno iniciatyva įkurtas Lietuvos radijo ir televizijos muziejus.
Įvykiai pasaulyje
Senovės germanai naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d. švęsdavo pavasario ir vaisingumo dievų pagerbimo šventę – Valpurgijos naktį. Viduriniais amžiais įsitvirtino tikėjimas, kad ši naktis yra kasmetinio raganų susibūrimo laikas.
1598 m. Prancūzijos karalius Henrikas IV išleido ediktą, kuriuo hugenotams suteikė tikybos laisvę ir kai kurių politinių teisių bei privilegijų. Nanto ediktas užbaigė beveik 40 metų Prancūzijoje vykusius hugenotų karus.
1711 m. Vengrijoje baigėsi Ferenco Rákóczio vadovaujamas kurucų sukilimas prieš Habsburgus. Šventosios Romos imperatorius, pripažintas Vengrijos karaliumi Karoliu III, įsipareigojo išsaugoti Vengrijos karalystės ir Transilvanijos teritorinį vientisumą. Sukilimo vadas Rákóczis sutarties pasirašymo metu buvo Lenkijoje ir sutarties nepripažino. Vengrijoje jis yra laikomas nacionaliniu didvyriu.
1876 m. prasidėjo didžiausias bulgarų sukilimas prieš turkus. Apėmė daugiausia Pietų Bulgariją ir buvo greitai nuslopintas, nes sukilėliai buvo prastai ginkluoti. Turkijos kareiviams sadistiškai išžudžius apie 30 000 bulgarų, Europos visuomenė atkreipė dėmesį į Bulgarijos klausimą. Sukilimo baigtis buvo viena po metų kilusio Rusijos ir Turkijos karo priežasčių.
1945 m. Berlyne nusižudė Adolfas Hitleris, savo politiniame testamente įpėdiniu – Reicho prezidentu, karo ministru ir laivyno vyriausiuoju vadu – palikdamas grosadmirolą Karlą Dönitzą. Tą pačią dieną buvo užimtas Reichstagas.
1975 m. baigėsi nuo 1955 m. vykęs Vietnamo karas. Šiaurės Vietnamo kariuomenė, palaikoma Pietų Vietnamo partizanų, užėmė Saigoną (dabar Ho Ši Minas) ir Pietų Vietnamo valdžia žlugo.
1978 m. Afganistane perversmininkai paskelbė apie Afganistano Demokratinės Respublikos sukūrimą. Revoliucinės tarybos pirmininku ir faktiškuoju valstybės vadovu bei ministru pirmininku tapo Afganistano liaudies demokratinės partijos generalinis sekretorius Nur Muchamedas Tarakis. Įsigalėjo vienpartinis režimas, paskelbtas nekapitalistinis šalies raidos kursas.
2019 m. Japonijos imperatorius Akihitas perleido sostą vyriausiajam sūnui Naruhitui.
Gimė
1310 m. – Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis. Lenkijos teritorija jo valdymo laikais padidėjo daugiau kaip dvigubai. Pastatydino apie 50 pilių, įkūrė Krokuvos universitetą. Mirė 1370 m.
1777 m. – vokiečių matematikas ir astronomas Carlas Friedrichas Gaussas. Pirmasis įrodė pagrindinę algebros teoremą. Mirė 1855 m.
1870 m. – vengrų kilmės Austrijos kompozitorius Ferencas Leháras. Sukūrė daugiau kaip 30 operečių. Mirė 1948 m.
1883 m. – čekų rašytojas, romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ autorius Jarsolavas Hašekas. Mirė 1923 m.
1893 m. – Vokietijos veikėjas Joachimas von Ribbentropas. Pasirašė SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartį bei jos slaptuosius protokolus. Niurnbergo tarptautinio tribunolo pripažintas kaltu dėl agresyvaus karo planavimo, nusikaltimų taikai ir žmoniškumui bei karo nusikaltimų, 1946 m. pakartas.
Mirė
1634 m. – Švedijos ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (78 m.). Jam valdant Lenkijos ir Lietuvos valstybėje susivienijo Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios – buvo sudaryta Brastos bažnytinė unija.
1945 m. Berlyne nusižudė Adolfas Hitleris (56 m.) ir jo žmona Eva Braun (33 m.).
1991 m. – Lietuvos valstybės veikėjas Juozas Urbšys (95 m.).
1996 m. – botanikė Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė (90 m.), pasak jos kolegų, daugiausia Lietuvoje žinojusi apie pievų augalus.
