Moterys Lietuvos politikoje: kaip keitėsi požiūris bėgant metams ir kokie iššūkiai užklupo

Žvelgiant istoriškai, Lietuva buvo ir yra atvira moterų dalyvavimui politikoje. Tačiau, praktiniu požiūriu, politinė moterų veikla susiduria su tam tikrais iššūkiais ir apsunkinimais, kurie nebūdingi vyrams-politikams. 

Žvelgiant istoriškai, Lietuva buvo ir yra atvira moterų dalyvavimui politikoje.<br>Lrytas.lt koliažas
Žvelgiant istoriškai, Lietuva buvo ir yra atvira moterų dalyvavimui politikoje.<br>Lrytas.lt koliažas
Birutė Vėsaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Birutė Vėsaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Birutė Vėsaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Birutė Vėsaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Algis Krupavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Algis Krupavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Kazimira Prunskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 3, 2020, 11:32 AM, atnaujinta May 3, 2020, 12:00 PM

Motinos dieną apie moterų vaidmenį Lietuvos politikoje portalas lrytas.lt kalbėjosi su politikos ir komunikacijos ekspertais.

Lemia sovietinė patirtis?

„Kad Lietuva buvo ir yra atvira moterų dalyvavimui politikoje nėra nieko keisto. Moterų emancipaciją skatino ir sovietinė tvarka: tuo metu buvo labai stiprūs ideologiniai motyvai, siekiant parodyti, kad moterys turi lygias teises su vyrais.

Oficiali sovietinė propaganda tikrai į moterų lygybę, kaip į ideologinį tikslą, investavo daug“, – tikino politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.

Pasak jo, sovietmečiu atsirado formalios kvotos moterų dalyvavimui aukščiausių institucijų veikloje. Vis tik vyrų dominavimas išliko pozicijose, kuriose buvo priiminėjami svarbiausi sprendimai, todėl net moterims formaliai ir dalyvaujant politinėje veikloje, svarbiausius sprendimus priiminėdavo vyrai.

Moterys Lietuvoje veikė jau tarpukariu

Balsavimo teisė Lietuvoje moterims buvo suteikta 1918 m. lapkričio 2 d. Todėl, VDU profesoriaus teigimu, galime matyti, kad istoriškai Lietuvoje durys į politiką moterims atsivėrė dar tarpukariu, kai viena iš kandidačių į prezidento, kurį tuo metu rinko Seimas, postą buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, o politikoje gana aktyviai veikė ir Felicija Bortkevičienė.

„Sovietmetis sukūrė tokią situaciją, kai moterų dalyvavimas įvairiose gyvenimo srityse tapo tiesiog realybės dalimi. Tai nebuvo kažkas išskirtinio ar neįmanomo.

Su Sąjūdžiu atsirado kitas paradoksas. Sąjūdis paskatino moterų emancipaciją ir emancipaciją politikos atžvilgiu, bet kitas Sąjūdžio lozungas moterų atžvilgiu kartu buvo ir „atgal į šeimą“. „Atgal į šeimą“ linija tikrai buvo, tai buvo tarsi priešinimasis dirbtinei moterų emancipacijai – nevisai lygioms moterų galimybėms kai kuriose srityse“, – teigė politologas.

Moterys-politikės po Nepriklausomybė atkūrimo

VDU politologas taip pat paaiškino, kokia moterų vaidmens raida buvo būdinga ankstyvajam Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiui po 1990 metų.

„Kairiosios partijos buvo šiek tiek palankesnės moterims. Socialdemokratai sekė Vakarų partijų tradicijomis ir vadovavosi šiek tiek imitaciniu pagrindu, nes dalis socialdemokratinių partijų Europoje turėjo ir kvotų režimus, Lietuvoje taip pat vyko didesnis kairiųjų partijų atsivėrimas moterims nei dešiniųjų.

Moterų Lietuvoje vienu metu iš esmės nebuvo liberaliose partijose ir jose dominavo vyrai. Tiesą sakant, moterys nebuvo labai įtakingos ir konservatorių partijoje, jos savo svorį ir įtaką įgijo palaipsniui“, – situaciją Lietuvoje komentavo A.Krupavičius.

Politika – nei vyrų, nei moterų

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesorius Gintaras Aleknonis akcentavo, kad, galvodami apie vyrų ir moterų vaidmenį ir padėtį politikoje, visada galime ir turime prisiminti, jog buvo didžių politikų vyrų ir didžių politikių moterų.

Anot jo, matydami, tarkime, istorinius pavyzdžius, tokius kaip Anglijos karalienė Viktorija, Rusijos imperatorė Jekaterina I, tikrai negalime sakyti, kad politika yra vien vyrų reikalas.

„Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje mes taip pat turėjome Kazimirą Prunskienę, kuri buvo vadinama „gintarine ledi“. Būna laikotarpių, kai politikoje yra mažiau moterų ir daugiau vyrų.

Kai kurios kairiosios partijos galvoja ir apie kvotas moterims, bet tai yra kiek dirbtinokas dalykas.

Vis tik suprasti reiktų vieną esminį dalyką – politika yra ne lyties ar amžiaus vidurkio klausimai. Svarbu yra, kokia politika yra vykdoma ir kaip ji yra vykdoma“, – pabrėžė VU Komunikacijos fakulteto profesorius.

Politiniai iššūkiai moterims

Nors durys į politiką Lietuvoje moterims yra atvertos, tiek VDU profesorius A.Krupavičius, tiek VU profesorius G.Aleknonis sutiko, kad tam tikri iššūkiai politikoje yra susiję būtent su moterimis, kurios dalyvauja šioje veikloje.

Čia, pasak komunikacijos eksperto G.Aleknonio, nemenką vaidmenį vaidina ir žiniasklaida.

„Jeigu kalbame apie rimtąją žiniasklaidą, kurios Lietuvoje yra mažai, ji dažniausiai nelabai daro skirtumų tarp moterų ir vyrų, nes jai yra arba bent jau turėtų būti svarbi politikos esmė, jos turinys.

Jeigu kalbama apie populiariąją žiniasklaidą, drįsčiau sakyti, kad skirtumų tarp vyrų ir moterų vaizdavimo yra. Ar kas nors rašo apie vyro kaklaraištį, vyro batus? Ne.

Tuo tarpu kai išeina politikė moteris, tai pirmiausia kalbama, kokios spalvos buvo jos kostiumėlis ir panašiai. Tai yra net ne politinės kultūros klausimas. Tai yra požiūrio į politiką klausimas“, – sakė G.Aleknonis.

Kaip pastebėjo politologas A.Krupavičius, dabar Lietuvoje matome stabilizacijos laikotarpį, kai moterų, kurios yra išrenkamos į parlamentą, procentas nėra didelis, bet stabilus. Vis tik, profesorius pabrėžė, kad rinkėjai Lietuvoje dėl įvairių priežasčių aktyviau renkasi vyrus nei moteris.

„Paprastai moterys yra Vyriausybėje, bet tam tikrų nuokrypių buvo dabartinėje Vyriausybėje, kai vienu metu tarp ministrų nebuvo nė vienos moters. Lietuvoje politikos sritis moterims yra tikrai ganėtinai atvira. Kita vertus, moterims dar šiek tiek trūksta galimybių, kurias turi vyrai“, – patikino A.Krupavičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.