„Teismų nepriklausomumas – būtina sąlyga teisingumui vykdyti. Kartu tai yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei pasitikėjimo teismais prielaida. Nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės“, – Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas.
Jis antradienį su Teisėjų tarybos pirmininku Algimantu Valantinu aptarė teismų darbą karantino metu, taip pat kitas teismams kylančias problemas.
„Šalies vadovas atkreipė Teisėjų tarybos pirmininko A. Valantino dėmesį į ilgus bylų nagrinėjimo teismuose terminus, didelį teismų darbo krūvį ir problemas dėl tinkamo teisėjų etikos taisyklių laikymosi, su kuriomis susiduria teismai“, – rašoma pranešime.
Prezidento teigimu, teismų vadovai privalo prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jų vadovaujamuose teismuose, formuoti moralinės atsakomybės kultūrą ir užtikrinti tinkamą psichologinį mikroklimatą.
„Taip pat jis kvietė visą teisėjų bendruomenę netoleruoti netinkamo etikos standartų laikymosi ir dėti visas pastangas, kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas teismais“, – teigia Prezidentūra.
G. Nausėda teigia, kad, siekiant sumažinti daliai teismų tenkantį darbo krūvį, būtina skatinti teisminę mediaciją.
„Atsižvelgiant į augantį komercinių subjektų bylinėjimąsi, per pokalbį aptarta galimybė peržiūrėti bylų priskyrimo teismams taisykles, žyminio mokesčio dydį“, – rašoma pranešime.
Prezidentūra taip pat teigia, kad pokalbio metu aptartas ir teismų finansavimas, jo efektyvumas, teismų sistemos reorganizacija, sistemų modernizavimas.
Pasak prezidento, būtina užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas teismuose, kelti kvalifikaciją ir stengtis, kad kuo daugiau profesionalių ir sąžiningų žmonių rinktųsi garbingą teisėjo profesiją.
„Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu rengiami Teismų įstatymo pakeitimai padės spręsti teisėjų atrankos problemas ir leis greičiau atrinkti pretendentus į teisėjų vietas“, – teigia Prezidentūra.
Teismų tarybos pirmininkas A. Valantinas susitikimo metu pristatė, kaip teismų sistema prisitaikė efektyviai veikti karantino sąlygomis.
G. Nausėda pabrėžė, kad ekstremalios situacijos sąlygomis teismams tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir sprendimų priėmimą laiku.
A. Valantinas tikisi, kad S. Rudėnaitės atleidimą KT išnagrinės skubos tvarka
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė besitikintis, kad teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės skubos tvarka.
„Aš noriu tikėti, kad šiandien Seimas vieningai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka tas klausimas bus išspręstas. Taip yra pagal reglamentus – jeigu kreipiasi visas Seimas, tai tas klausimas sprendžiamas skubos tvarka“, – BNS antradienį sakė A. Valantinas.
„Ir, mano galva, tas klausimas iš tikrųjų be galo svarbus yra, nes atleista aukščiausios grandies teisėja iš einamų pareigų, nesant tam pagrindo, tai aš manau, kad jis kuo skubiau turėtų būti išspręstas“, – teigė jis.
Seimas antradienį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėjos atleidimo.
Valdančiųjų valstiečių teikiamu projektu KT siūloma aiškintis, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos dekretas dėl S. Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Seimas prieš porą savaičių balsuodamas dėl prezidento teikimo ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės LAT vadove, bet ir atleido ją iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Kai kurie teisininkai sako, kad atleidimas neatitiko įstatymuose numatytų pagrindų.
Jei Seimas kreipsis į KT savo nutarimu, sprendimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo nustos galioti.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad S. Rudėnaitė atleista iš pareigų nesant tam teisinio pagrindo dėl Prezidentūros padarytos klaidos, viename dekrete kartu įrašant ir atleidimą, ir paskyrimą.
