„Dezinformacijos, misinformacijos ir konspiracijų sklaida ir paplitimas yra išaugęs ir kelia nerimą. Nuo vasario pirmos dienos Lietuvos informacinėje erdvėje fiksuoti 1036 klaidinančios informacijos atvejai, kuriais siekta diskredituoti ir apsunkinti Lietuvos priimamus sprendimus, kovojant su koronavirusu“, – teigė M.Kunevičius.
Pasak jo, taip siekiama ir skaldyti visuomenę, didinti informacinį triukšmą, apsunkinti prieinamos informacijos radimą.
Taip didinama atskirtis ir tarp piliečių bei valstybės, skatinama tautinė ir rasinė neapykanta, stigmatizuojami sergantieji ir esantieji rizikos grupėse.
Pasitelkti socialiniai tinklai
Koronaviruso kontekstas buvo naudojamas skleisti ir melagingoms žinutėms apie Lietuvos strateginius klausimus.
„Skleistos melagingos žinutės apie Lietuvos narystę NATO ar Europos Sąjungoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Klaidinančioms žinutėms bei dezinformacijai skleisti buvo pasitelkti įvairūs socialiniai tinklai: „Facebook“, „Youtube“, „Twitter“, „VKontakte“, „Reddit“, naujienų portalai, internetiniai tinklaraščiai, radijas ir televizija.
„Dažnai buvo net siuntinėjami imituoti laiškai iš netikrų elektroninio pašto adresų, prisidengiant tam tikrų pasaulinių organizacijų ar žurnalistų vardais, norint paveikti ministerijų ar organizacijų veiklą ir diskredituoti valdžios sprendimus“, – vardijo M.Kunevičius.
Aktyviai įsitraukė antivakseriai
Daugiausiai dezinformacijos skleista rusų, lietuvių ir anglų kalbomis.
„Dažniausiai skatinta nesilaikyti Lietuvoje paskelbto karantino reikalavimų. Daugiausiai – nedėvėti kaukių, protestuoti prieš karantino sąlygas, esą tai pažeidžia žmogaus teises, nesitirti dėl COVID-19 infekcijos, priešintis būsimai ir esamai vakcinacijai, nors vakcinos nuo koronaviruso dar nėra“, – sakė kariuomenės atstovas.
Vyresnysis leitenantas pabrėžė, kad šiame kontekste aktyviai ėmė veikti anktivakcinacinis judėjimas ir jis yra vienas aktyviausių.
Taip pat raginta nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, gąsdinant, kad tai gali sukelti sveikatos problemų.
„Itin aktyviai viso karantino laikotarpiu skleista dezinformacija, kad pandemijos nėra, ligoninės yra tuščios, o medikai priversti klastoti informaciją, taip vykdant valdžios reikalavimą, surinkti koronavirusu sergančiųjų ir mirusiųjų kvotas“, – kalbėjo M.Kunevičius.
Jis akcentavo, kad dezinformaciją skleidžiantys portalai, kiti kanalai ir asmenys siekia suklaidinti ir skaldyti visuomenę.
„Dažniausiai jie provokuoja neadekvačiais pareiškimais. Ypač dažnai tai vyksta socialinėje erdvėje. Klijuoja įvairias etiketes, taikosi į emocijas, kad išprovokuotų neargumentuotas diskusijas ir ginčus“, – aiškino vyr. leitenantas.
Neskleiskite nepatikrintų žinių
Šalia dezinformacijos veikia ir misinformacija. Pasak M.Kunevičiaus, netikslingai skleidžiama nepatikrinta informacija taip pat neigiamai veikia visuomenę.
„Dėl neteisingo faktų interpretavimo ar iškraipymo, žinių trūkumo, kompetencijų nebuvimo, išsilavinimo spragų ar logikos klaidų skelbiama misinformacija taip pat klaidina žmones.
Norime paskatinti atidžiai rinktis, iš kur gaunate informaciją. Nepulkite skaitykite visko, kas papuola, skaitykite oficialius tinklalapius, socialiniuose tinkluose pasirinkite patikimus komunikatorius. Nepasiduokite emocijoms, provokacijoms. Naujieną patikrinkite bent trijuose patikimuose, gerai žinomuose informacijos šaltiniuose“, – pabrėžė Mažvydas Kunevičius.
Jis akcentavo, kad savo informacine aplinka svarbu rūpintis taip pat kaip ir savo sveikata.
