Trečiadienį Vyriausybei patvirtinus COVID-19 valdymo strategiją, jos vadovas Saulius Skvernelis pranešė, kad dvejus metus jiems teks gyventi kitaip.
Premjeras užsiminė, kad padidintos ir vidutinės rizikos grupėms priklausantys asmenys ir toliau privalės laikytis papildomų saugumo reikalavimų.
Vyriausybės vadovas nedetalizavo, kaip rizikos grupėms priskiriami žmonės bus saugomi nuo infekcijos grėsmės, bet leido labai aiškiai suprasti, kad tos priemonės mažai skirsis nuo taikomų per karantiną.
Ar tai reiškia, kad vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys dvejus metus turės užsidaryti tarp keturių sienų? Ar dėl to jie neiškris iš darbo rinkos?
Šiuo metu kas penktas šalies mokytojas yra pensijinio amžiaus arba šalia tos ribos, kuri minima COVID-19 suvaldymo strategijoje. Daug vyresnės kartos žmonių yra ir tarp medikų bei kultūros darbuotojų.
Ar jie nepatirs įstaigos vadovų ir visuomenės spaudimo pasitraukti iš darbo, jei negalės pilnaverčiai darbuotis? Ar padidintos rizikos grupėje atsidūrę asmenys pajėgs varžytis su jaunesniais ir sveikesniais?
Valdančiosios daugumos atstovai tikina, kad Vyriausybės patvirtinta strategija esą jokios papildomos grėsmės dirbantiems pensininkams ar 60 metų ribą perkopusiems asmenims nekelia ir jie nebus diskriminuojami.
Bet opozicijai priklausantys politikai mano, kad paskelbtos miglotos valdžios gairės kelia daugiau sumaišties, nei reikėtų, ir sėja nerimą tarp žmonių, kurie ir taip yra pažeidžiami.
„Šiandien jau sulaukiau ne vieno skambučio, ypač nerimauja dirbantys pensininkai“, – pripažino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Anot socialdemokrato, Vyriausybės strategija lyg ir dailiai parašyta, bet jos pristatymas – nepavykęs: „COVID-19 valdymo strategijos pristatymas, turėjęs nuraminti ir įpūsti optimizmo, sukėlė spėlionių ir pasėjo baimių.
Daugiausia klausimų kyla dėl pirmojo principo – „asmenų, priklausančių aukštos rizikos laipsniui, saugojimas“. Kur ir nuo ko jie bus saugojami? Ar bus saugomi prievarta, prieš jų valią ir norus, saugomi nuo laisvės rinktis, teisės į darbą ir teisingą atlygį?“.
Vis dėlto A.Sysas mano, kad didžiausios rizikos iškyla tiems, kuriems jau yra 60, bet dar nėra 65 metų, nes jie dar ne pensininkai, bet jau yra rizikos grupėje. „Jei juos saugoti privalės darbdaviai, tai gali ir atleisti, nes saugojimas kainuoja. Arba mokės mažiau, švelniai argumentuodami, kad šie ir taip jiems brangūs“, – mano socialdemokratas.
Anot politiko, dar didesnė nežinia dėl dirbančių vyresnio amžiaus mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų, kuriems per 60 ar net per 70 metų. „Jiems rizika dar didesnė, nes jie dėl savo darbo pobūdžio dažniau susidurs su galimai sergančiais COVID-19. Juos irgi „išpašalvonys“? – nuogąstavo A.Sysas.
„O ką sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasiūlys vienos iš didžiausių šalies ligoninių generaliniam direktoriui, kuriam per 65? Atleis?
Ką tas pats ministras pasiūlys savo tiesioginiam vadovui (S.Skverneliui, – Red.), kuris tikriausiai patenka į didžiausios rizikos grupę? Ar jiems visiems bus taikoma prievarta, ar kai kurie turės galimybę pasirinkti? Ar vieni bus saugomi labiau nei kiti?“, – klausimų pažėrė opozicijos atstovas.
Planuoja nepaleisti valdžios iš rankų?
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis, skaitydamas Vyriausybės strateginius planus, šmaikštavo, kad turbūt ji užsimojusi iš Seimo išstumti ir daugumą jo narių.
Žinomas operos solistas atkreipė dėmesį, kad didesnioji parlamentarų dalis dėl savo garbaus amžiaus taip pat patenka į padidintos rizikos grupę. „Gal tai ženklas, kad ir į Seimą rudenį turėtų nekandidatuoti tie, kuriems per 60 metų ir jiems yra didesnė grėsmė tapti viruso aukomis?“ – svarstė Seimo narys.
Anot V.Juozapaičio, skelbiama strategija kol kas labai miglota, gali būti, jog dabar pateikiamos užuominos vėliau taps konkretesnės: „Bet pirmas įspūdis dvejopas.
Viena vertus, tarsi ir rodomas rūpestis vyresnio amžiaus žmonėmis. Tik kyla nemažai įtarimų, kad tas rūpestis gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Toks siunčiamas žmonėms išankstinis signalas, kad šita Vyriausybė jais visais dar rūpinsis dvejus metus ir tik su ja jie gali jaustis saugiai.
Kita vertus, tokie išankstiniai Vyriausybės nurodymai, ką reikės daryti tuos artimiausius dvejus metus, neramina. Suprantu, kad reikia rūpintis garbaus amžiaus senoliais.
Bet čia kalbama ir apie aktyviausią bei produktyviausią mūsų visuomenės dalį – švietimo darbuotojus, dėstytojus, gydytojus. Šešiasdešimtmečių gausu ir toje pačioje Vyriausybėje. Ar tai reiškia, kad jie dabar privalės užsidaryti namuose?“.
V.Juozapaitis teigė neįsivaizduojąs, kaip, laikantis šios Vyriausybės strategijos, vyktų mokymosi procesas. „Ar saugomi vyresnio amžiaus mokytojai ir dėstytojai turės ir toliau dirbti nuotoliniu būdu? Tai galėjo būti išeitis tik trumpam laikui, bet tikrai ne metams ar dviem.
Aišku, mes dar nežinome pandemijos pasekmių, taip pat – ar bus antroji jos banga, tačiau susidaro įspūdis, kad ir pati Vyriausybė dabar išmetė bet ką, o paskui bus bandoma prisitaikyti prie situacijos“, – mano parlamentaras.
Toks valdžios elgesys glumina opozicijos atstovą: „Jeigu norima kažką nuo kažko saugoti, turi būti oficialiai pratęsiama ekstremalioji padėtis. Iš premjero ir kitų valdžios atstovų pasisakymų, panašu, kad šita Vyriausybė bandys tai daryti.
Valstybės sąrangai toks neapibrėžtumas gali kelti didelį pavojų. Nežinojimas, ką ir kaip valdžia galvoja ir planuoja, labai neramina. Juk gali būti koreguojamas ir Seimo rinkimų laikas“.
V.Juozapaitis mano, kad tokios valdančiųjų pastangos kelia abejonių, ar tik nesiekiama, pasinaudojus pandemijos sukelta krize, ir toliau išlaikyti savo rankose valdžią. „Panašu, kad atleidus fiskalinės drausmės varžtus, kurie leidžia neribotai skolintis, kyla ir daug pagundų išlikti valdžioje ilgiau“, – mano politikas.
Sistemą gali ištikti šokas
Daugiau galimų grėsmių nei nuoširdaus rūpesčio valdiškoje strategijoje įžvelgė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti opozicijos atstovė sveikino Vyriausybę, kad ji pagaliau pradėjo strategiškai žvelgti į COVID-19 valdymą ir planuoja ilgalaikes priemones. „Bet tokie sprendimai ar idėjos, kaip apribojimai rizikos grupės žmonėms, galintys trukti net dvejus metus, turi būti labai pasverti“, – mano parlamentarė.
„Juk į rizikos grupę įtraukiami ne tik garbaus amžiaus žmonės, bet ir sergantys lėtinėmis ligomis, diabetu, astma, žmonės po organų persodinimo, onkologiniai ligoniai.
Labai svarbu, kad šioms grupėms priklausančių žmonių apsauga neperaugtų į prievartinį jų izoliavimą ar diskriminaciją dėl amžiaus, ligos, juo labiau spaudimą trauktis iš darbo. Mes, kaip visuomenė, turime sukurti saugias darbo sąlygas visiems savo piliečiams. Užteks, kad pas mus neįgalieji vis dar stigmatizuojami ir vis dar yra „nematoma“ visuomenės grupė.
Jei imsime priverstinai izoliuoti ar sukursime daug apribojimų COVID-19 rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, geros intencijos gali turėti priešingą rezultatą“, – mano V.Čmilytė-Nielsen.
Ypač daug nerimo politikei kelia galimi apribojimai švietimo sistemos darbuotojams, kurių amžiaus vidurkis Lietuvoje yra 55 metai. „Jei tik įsijungs „saugos režimas“, mes patirsime didžiulį švietimo sistemos šoką. Nuotolinio mokymo problemos palyginti su tuo atrodys mažmožis“, – sakė opozicijos atstovė.
Taptų priklausomi nuo valdžios
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės Monikos Navickienės nuomone, kol kas iš pačios strategijos dar sudėtinga spręsti, kokių konkrečių priemonių imsis Vyriausybė strategijos įgyvendinimui.
Anot konservatorės, natūralu, kad siekiama suvaldyti galimas rizikas, kurios gali kilti tęsiantis pandemijai bei užkirsti kelią tiek žmonių sirgimui, tiek dramatiškiems ekonominiams padariniams.
„Strategijos uždaviniai iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingi. Tačiau, stebint pastarojo laikotarpio vyriausybės veikimą, kyla klausimų, ar toliau nebus manipuliuojama suteiktais įgaliojimais ir siekiama kur kas paprastesnių – galios didinimo ir įtakos įtvirtinimo – tikslų“, – blogojo scenarijaus galimybės neatmeta konservatorių atstovė.
Anot M.Navickienės, paskutiniai duomenys rodo, kad žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje jau ir taip gyvena 37,7 proc. vyresnio amžiaus žmonių, jau nekalbant apie pandemijos sukeltas pasekmes.
„Per griežti, nepamatuoti Vyriausybės ribojimai, susiję su rizikos grupėje esančiais asmenimis, dar labiau pagilintų šią problemą, ypač jei būtų siūloma riboti galimybes dirbti.
Atsirastų didelė rizika, jog dalis vyresnio amžiaus gyventojų, jiems fiziškai negalint būti darbovietėje, iš savo darbdavių gali susilaukti spaudimo savo noru pasitraukti iš darbo, netektų pajamų ir kristų į paramos sistemą“, – nuogąstavo M.Navickienė.
Ji neatmetė, kad priimti itin griežti ribojimai tokius žmones gali padaryti absoliučiai priklausomais nuo valstybės malonės, galbūt net ribotų jų teises, pavyzdžiui, galimybę dalyvauti rinkimuose tiesioginiu būdu.
Rizikų mato ir medikai
Tai, kad gražiai skambanti Vyriausybės COVID-19 suvaldymo strategija gali turėti ir kitą medalio pusę, neatmeta ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
Pasak medikės, iš vienos pusės gražu, kai rodomas rūpestis vyresnio amžiaus darbuotojais ir mažinama jų rizika užsikrėsti virusu. „Kita vertus, tai gali tapti pretekstu atleisti pensijinio amžiaus darbuotojus“, – mano Ž.Gudlevičienė.
Anot Medikų sąjūdžio vadovės, Vyriausybės planai sugrąžina diskusijas dėl pensijinio amžiaus. „Kam jį reikėjo nuolat ilginti, jei tikrai dauguma žmonių jau turi įvairių sveikatos problemų, kurios išryškėja 55-60-aisiais gyvenimo metais“, – svarstė medikė.
Ž.Gudlevičienė pastebėjo, kad tarp tokio amžiaus žmonių tik nedaugelis yra sveiki, tačiau jų sveikatos problemos susijusios ne tik su žalingais įpročiais ar nesveiku gyvenimo būdu: „Tai – natūralaus senėjimo pasekmė.
Senstant natūraliai mažėja kraujagyslių elastingumas, vyksta degeneraciniai nervų, kaulų-raumenų sistemos pokyčiai, senstančiame organizme atsiranda įvairių navikų. Todėl ir žmonių darbingumas mažėja.
Tai ar tikslinga ilginti pensijinį amžių, taip dirbtinai sukuriant darbo vietų jaunimui deficitą ir verčiant visuomenę elgtis neetiškai? Ar dabar nenorima išstumti vyresnio amžiaus žmonių iš darbo ir taip atlaisvinti vietą jaunimui?“.
Reikėtų bent sumažinti klases
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas atkreipė dėmesį į kitą problemą – perpildytas klases.
Jis mano, kad dabar pats laikas apie tai kalbėti. „Apie kokius metrus vienam mokiniui galime kalbėti, kai vasarą klasėse, kuriose būna ir 30 mokinių, po pamokos nėra kuo kvėpuoti. Apskritai jie vos telpa klasėje. Aš jau nekalbu apie tai, kad nėra galimybių atskirai pasodinti vaikų, kurie pasijunta blogiau“, – sakė A.Navickas.
Ar rizikos grupei priklausantys pedagogai galės darbuotis tokiomis sąlygomis? Ar dėl baimės tapti infekcijos aukomis patys mokytojai rinksis saugesnę aplinką, o gal bus priversti užverti mokyklų duris?
Profsąjungos lyderis teigė, jog kol kas atsakyti į šiuos klausimus neįmanoma. „Gražu, kad būtų saugomi visuomenės nariai, kuriems kyla pavojus, bet čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad pilna mokytojų, kurie turi sudėtingų lėtinių ligų ir jie turėtų atsirasti irgi toje pačioje grupėje“, – svarstė A.Navickas.
Jo nuomone, jei tokia neapibrėžta situacija tęsis dar porą metų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų daugiau investuoti į saugias nuotolinio mokymo technologijas, organizuoti mokytojų apmokymą dirbti nuotoliniu būdu. „Dabar mes visi tokie savamoksliai“, – apgailestavo pedagogas.
Anot A.Navicko, būtina profesionaliau pasirengti galimai naujai pandemijos bangai, bet kol kas apie tai strategijoje – nė žodžio.
„Jei atsirastų atskirų židinių, kur kiltų šioks toks pavojus, rizikos grupės mokytojai galėtų kurį laiką padirbti nuotoliniu būdu“, – mąstė švietimo darbuotojus vienijančios organizacijos vadovas.
Valdančiųjų gretose – ramybė
Tiesa, valdantiesiems panašių klausimų ir abejonių, ar dėl valdžios rūpesčio vyresnio amžiaus gyventojų sveikata pastarieji nepraras darbo, nekyla.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad strategija tėra pagrindas, gairės tolimesnėms diskusijoms: „Kol kas apie tai, kokie ribojimai laukia vyresnio amžiaus dirbančių asmenų, toje strategijoje net nėra užsiminta.
Kol nebus priimta įstatymų, jokių suvaržymų negali būti. O tokių teisės aktų, kurie darbo teisiniuose santykiuose diskriminuotų vyresnio amžiaus žmones, nemanau, kad galėtų atsirasti“.
Tiesa, Seimo komiteto vadovė negalėjo užtikrinti, kad sąžiningai galiojančių įstatymų laikysis visi darbdaviai. „Darbo inspekcija dirba padidintu krūviu, bet daug ką lemia darbdavio požiūris į savo darbuotojus. Tačiau pačioje strategijoje aš kažkokių papildomų grėsmių nematau“, – sakė Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovė.
Be to, parlamentarė tvirtino, kad strategiją turi lydėti priemonių planas, kuris gali būti koreguojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, kuri gali keistis priklausomai nuo to, kaip seksis valdyti infekciją.
