Premjero teigimu, Vyriausybės darbus, įgyvendintus pernai, užgožė koronavirusas ir jo sukelti padariniai. Tačiau, pasak S.Skvernelio, be 2019 m. įgyvendintų darbų, nebūtų buvę įmanoma pasiekti koronaviruso sukeltos krizės suvaldymo.
„Pastaraisiais mėnesiais pagrindinis žodis buvo virusas ir šis žodis yra vienintelė priežastis, kodėl Vyriausybės darbų ataskaitą pristatome mėnesiu vėliau negu buvo įprasta. Pastarąsias savaites darėme viską, kad tik išgelbėtume kuo daugiau mūsų žmonių gyvybių, apsaugotume jų sveikatą ir kartu ekonominę gerovę.
Šiandien atėjome į naują realybę, kuri užgožė svarbius ir didelius 2019 m. darbus. Tačiau ne jų vardijimas, o rezultatai šiandien yra svarbūs. Rezultatai, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikėme šiandieninius sunkumus“, – teigė jis.
Akcentavo sukauptą rezervą
„Per praėjusius ketverius metus ši Vyriausybė sukaupė valstybės finansų rezervą, kuris sudarė beveik 1 mlrd. 400 milijonų eurų.
Dabar šis rezervas skiriamas viruso sukeltoms pasekmėms mažinti. Galiu užtikrintai pasakyti, šis sprendimas leido Lietuvai pasirengti krizei geriau nei kada per tris dešimtmečius“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Šalies ministras pirmininkas, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, iš pradžių pabrėžė, kad pandemijos poveikis šalies ekonomikai būtų buvęs daug skaudesnis, jei Vyriausybė nebūtų sukaupusi nemažo rezervo.
„Šiandien, suvokdami pandemijos poveikį ekonomikai, galime teigti, kad per praėjusius kelerius metus Vyriausybė, kitaip nei anksčiau, sukaupė nemažą valstybės finansų rezervą, kuris skiriamas viruso sukeltam ekonominiam ir sveikatos apsaugos pavojui švelninti“, – ataskaitoje nurodė S.Skvernelis.
Fiksuojami augantys skaičiai ir socialinės atskirties mažinimas
Pagrindiniai 2019 m. Vyriausybės veiklos rezultatai suskirstyti į penkias prioritetines kryptis: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
Seime pristatydamas ataskaitą premjeras vardijo statistiką, kaip per pastaruosius metus augo pensijos, minimalus atlyginimas ir kt.
„Skurdas ir socialinė atskirtis yra ne tik žmogaus skausmas, bet ir didžiulė rizika stabilumui ir augimui. Visus metus rūpinomės pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis. Pernai senatvės pensija padidėjo trečdaliu. Tikiu, kad ji augs ir toliau, ir šiemet pensijų vidurkis pasieks 400 eurų“, – vylėsi S.Skvernelis.
Kaip nurodoma ataskaitoje, „nepaisant šių dienų krizės, 2020 m. vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 399 eurus. Nuo 2019 m. mažų pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekė 238 eurų per mėnesį (tokių asmenų yra apie 72 tūkst.), pradėtos mokėti priemokos, susietos su turimu stažu. Vidutinė priemoka jau dabar siekia 40 eurų, o 2020 m. šių priemokų riba padidinta nuo 238 iki 257 eurų, t. y. 8 proc.“
Ataskaitos duomenimis, nuo 2020 m. sausio 1 d. didinamos šalpos pensijos bei išmokos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo draudimo pensijai gauti.
„Vaiko pinigams 2019 met. skirta beveik 305 mln. eurų, 2020 metais – 449 milijonai eurų“, – akcentavo premjeras.
Jis taip pat išskyrė bazinių paslaugų šeimoms paketą, šeimos korteles, paramą būstui įsigyti regionuose.
Džiaugėsi ekonomikos augimu ir kitais rodikliais
Praeitų metų Vyriausybės veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, pernai buvo vienas iš sparčiausių – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019 m. ūgtelėjo 3,9 proc. Ataskaitoje teigiama, kad šiuos rezultatus lėmė stipri vidaus paklausa.
Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad imigracijos srautai praėjusiais metais viršijo emigracijos srautus. Tarp pozityvių pasiekimų išskiriamas ir 0,2 proc. paididėjęs užimtų gyventojų skaičius, todėl nedarbo lygis pernai sudarė 6,3 proc.
Nurodoma, kad darbo užmokestis šalyje vidutiniškai padidėjo 8,8 proc. O minimalioji mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. siekia 607 eurus.
„Priminsiu, kad prieš 4 metus ji buvo perpus mažesnė“, – Seime teigė premjeras, pridurdamas, kad absoliutaus skurdo rodiklis šalyje per praėjusius metus esą sumažėjo 16 procentų.
Pasakė palinkėjimą
Baigdamas pristatyti 2019 m. veiklos ataskaitą, S.Skvernelis dėkojo visiems, palaikiusiems šios Vyriausybės darbą ir tikino, kad į „šiandienos situaciją įžengėme gerokai labiau pasirengę, nei anksčiau“.
Jis pareiškė, kad visi, kurie mano, jog per šiuos metus buvo galima padaryti daugiau, greičiau ir kokybiškiau, tokią galimybę turės jau šiemet rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
„Gerbiami kolegos, tai buvo paskutinė šios Vyriausybės ataskaita. Dar kartą dėkoju visiems už bendradarbiavimą, kritiką, konstruktyvią, ir galbūt ne visai, bet paprastas palinkėjimas pabaigai – jeigu yra manančių, kad buvo galima padaryti geriau, greičiau, kokybiškiau, tokia galimybė yra ir ji atsiveria šiemet rudenį visoje politinėje sistemoje.
Linkiu, kad šios Vyriausybės geriausias darbo vertintojas būtų Lietuvos žmonės – tai bus objektyviausias ir geriausias mūsų darbo įvertinimas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Dėmesys mokslui ir kultūrai
Tarp darbų, praėjusiais metais įgyvendintų švietimo, mokslo ir kultūros sektoriuose, ministras pirmininkas įvardijo socialinių mokslų centrų įsteigimą, naują profesinio ugdymo finansavimo metodiką, skatinančią pameistrystės plėtrą, didėjančius valstybės asignavimus kultūros sričiai.
Vyriausybės vadovas įvardijo ir papildomas lėšas, skirtas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui. Taip pat 2019 m. ir toliau buvo įgyvendinamas nemokamo muziejų lankymo modelis. O, Vyriausybės duomenimis, 2019 m. per paskutinius mėnesio sekmadienius muziejuose sulaukta 415 tūkst. 26 lankytojų.
Kaip rašoma Vyriausybės veiklos ataskaitoje, mokytojų neto vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2019 m. III ketv. buvo 928 eurai (2018 m. III ketv. – 739,1 euro); taigi neto VDU padidėjo 188,9 euro, arba 25,6 proc. 2019 m. dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 16 proc. (skirta 23,1 mln. eurų, kaip ir 2018 m.). 2019 m.
Pasigedo skaidrumo
Tėvynės sąjungos-Lietuvis krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį į galimą skaidrumo Vyriausybės veikloje trūkumą.
„Skaitant ataskaitą, aš suprantu, kad čia žanras toks yra, kuomet valdantiesiems reikia girtis, opozicijai – kritikuoti. Vis dėlto kai kurie dalykai primena tai, ką aš pavadinčiau tokiu, meteorologo gyrimusi geru oru: na, pavyko pasiekti, kad šiandien šviečia saulė. Kai kurios priemonės tiesiog yra objektyvios.
Ko pasigendama pozicijoje – tai šiek tiek objektyvaus vertinimo ir įsivertinimo. Ši krizė, pandemija suteikia tam puikias galimybes <..> Man rodos, kad nebuvo atkreiptas dėmesys – nieko apie skaidrumą. Čia buvo didysis iššūkis jūsų Vyriausybės. <..> Keliukai, Narkevičius (susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – aut. past.) ir visi kiti dalykai.
Premjere, pasakykite, kas sutrukdė jums ir jūsų Vyriausybei laikytis vakarietiškų skaidrumo standartų“, – tokį klausimą kėlė konservatorių pirmininkas G.Landsbergis.
Tuo tarpu premjeras patikino, kad situacija kiek kitokia – jo teigimu, ši Vyriausybė nepatyrė nė vieno korupcinio skandalo.
„Apie ataskaitos žanrą – jūs esate visiškai teisus: yra toks žanras, kuris tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. <..> Dėl skaidrumo noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė nepatyrė nė vieno korupcinio skandalo, nei vienos bylos nėra iškeltos dėl neskaidrių, korupcinių veiklų nei ministrų kabinetui, nei pavaldžiose įmonėse. <..>
Visą kitą, ką jūs bandote pavaizduoti kaip neskaidrius įvykius, tai kol kas neatrodo, kad jums pavyksta. Bet esu dėkingas, kad jūs stebite, sekate. Esate tikrai geri, gerąja prasme, sarginiai šunys, kaip ir turi būti.
Tokia yra opozicijos misija ir natūralus darbas. Jeigu rudenį vyks pokyčiai, pasikeisime situacijomis, jeigu ne, tai tą žanrą tęsime toliau“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Rėžė liberalams
„Laisvės partijos“ vadovės Aušrinės Armonaitės paklaustas, ar nemano, kad dėl prie jo namų nutiesto kelio ir kitų pavyzdžių ši valdžia įrodo neišvengusi nomenklatūrinių tradicijų, premjeras rėžė, kad didžiausias nomenklatūrinis pavyzdys esą yra Liberalų sąjūdžio partija, kuriai A.Armonaitė priklausė dar iki praėjusių metų.
„Džiaugiuosi, kad mums pavyko išvengti visų nomenklatūrinių tradicijų ir, svarbiausia, politinės korupcijos pavyzdžių, kuriems geriausiai, matyt, atstovauja jūsų buvusi partija (Liberalų sąjūdis, – aut.past.), jūsų flangas, kur jūs sukėlėte milžinišką krizę, pademonstruodami „labai tinkamą elgesį“ praeitoje kadencijoje. Turiu konstatuoti faktą, kad tokių dalykų (šioje kadencijoje, – aut.past.) nebuvo.
Jeigu jums labai rūpi keliai, tai pasidomėkite vieną kartą, nes jūsų klausant, atrodo, kad tas kelias buvo autostrada padaryta. Jeigu jūs rūpinatės išskirtinai tik Vilniumi, ir galvojate, kad gyvenimas kituose rajonuose turi būti kitoks, tai tenka tik apgailestauti“, – atšovė S.Skvernelis.
Įtampa tarp pozicijos ir opozicijos
G.Landsbergis taip pat sureagavo į valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kalbas, kad konservatoriai valdantiesiems nepateikė žadėto ekonominio plano, orientuoto į koronaviruso sukeltos ekonominės krizės suvaldymą.
„Noriu pradėti nuo to, kad šiandien sureagavau į jūsų frakcijos lyderio pasakymą, kad nesate matę mūsų pateikto ekonominio plano, nepaisant to, kad jūs sakėte, kad skaitėte. Agnė Širinskienė sakė, kad skaitė, bet Ramūnas Karbauskis sakė, kad negavo.
Tai aš, jums leidus, perduosiu kaip nors, laikydamasis socialinio atstumo ir saugių kitų priemonių, kad jūs turėtumėte, gal ir su kolegomis pasidalintumėte“, – teigė jis.
„Džiaugiuosi, jei šiandien pavyks jį gauti, nes kaip ir nebuvome gavę“, – atsakė premjeras.
Domina ir finansai, ir personalijos
Andrius Mazuronis, parlamente priklausantis mišriai Seimo narių grupei, premjerui uždavė klausimą, susijusį su ministrų asmenybėmis.
„Situacija buvo su Roku Masiuliu ir Kęstučiu Navicku <..> Ar sutinkate, kad jūsų profesionalų ministrų filosofija nepasiteisino? Ir tada jau kita Vyriausybė, jei jai vadovausite, bus politikai?“, – klausė A.Mazuronis.
Premjeras šiuo klausimu išsakė savo poziciją.
„Tokiu principu suformuotas kabinetas leido pasiekti, kad mes galėtume lengvai priimti sprendimus. Buvau ministras praeitoje Vyriausybėje, prisimenu ne vieną posėdį, kai atsistodavo politinės partijos atstovas ir pradėdavo skaityti partijos nutarimą, kaip reikia ministrams balsuoti. Tokių „perliukų“ mes išvengėme. <..>
Politinės Vyriausybės suformavimas duoda dar vieną labai gerą saugiklį – politinės atskaitomybė partijai, kuri delegavo. Pasirodo porą metų turėjome koalicinę Vyriausybę su Tėvynės sąjunga, nes vienas tai tikrai buvo jų deleguotas. Kitas – irgi prijaučiantis. Bet tai irgi nebuvo blogiausias variantas“, – tikino S.Skvernelis.
Kitas mišrios grupės narys Virgilijus Poderys pasigedo finansinio rinkinio, pateikiamo kartu su veiklos ataskaita. Pasak jo, tada ataskaita būtų išsamesnė ir aiškesnė.
S.Skvernelis tikino, kad tokį formato pakeitimą turėtų priimti nauja Vyriausybė.
