Per antrąjį mėnesį skaičiuojantį karantino laikotarpį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinius skyrius pasiekė kelios dešimtys pranešimų dėl šeimose kylančių problemų vaikams mokantis nuotoliniu būdu. Pagrindinė priežastis, neraminanti švietimo įstaigas – moksleivių pasyvus ar visiškas neįsitraukimas į ugdymo procesą.
„Pastaruoju metu gauname įvairių nusiskundimų, susijusių su vaikų nuotoliniu mokymu. Mūsų specialistai, reaguodami į kiekvieną gautą pranešimą, aiškinasi, kokios aplinkybės trukdo vaikams sėkmingai mokytis namuose ir atlikti jiems paskirtas užduotis.
Pabendravus tiek su pačiais vaikais, tiek su jų tėvais, dažnai paaiškėja, kad daliai vaikų stinga motyvacijos prisitaikyti prie kitokio pamokų pobūdžio, o kai kurie moksleiviai, susidūrę su tam tikromis problemomis vengia jas aptarti su suaugusiais ar kreiptis pagalbos į mokytojus.
Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai visiškai atsainiai žiūri į vaikų ugdymo procesą – nesidomi, kaip jiems sekasi prisijungti prie mokymosi platformų, nesprendžia internetinio ryšio problemų ar netgi negeba užtikrinti reikiamų elektroninių priemonių įsigijimo, net ir turint galimybę laikinai pasinaudoti mokyklų siūlomu inventoriumi“, – dažniausias problemas įvardija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Daugiausia pranešimų dėl nuotolinio ugdymo problemų sulaukta Kaune ir Vilniuje
Nors vaiko teisių apsaugos specialistai dėl minėto pobūdžio problemų kasdien reaguoja į skirtinguose Lietuvos regionuose gaunamus pranešimus, mažiausiai jų užfiksuota Vilniaus, Kauno, Utenos, Šiaulių, Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse, o Panevėžio apskrityje tokių pranešimų negauta nei vieno. Daugiausia pranešimų dėl galimai neužtikrinamos vaiko teisės į mokslą sulaukė Vilniaus ir Kauno miestų skyriai. Pastarajame jų užfiksuota apie 20.
„Neseniai teko spręsti dvi sudėtingas situacijas, kuriose pritrūko tėvų iniciatyvos padėti vaikams įsitraukti į nuotolinio ugdymo procesą ir mokyklos atstovų supratingumo įsigilinti į šeimų problemas bei kartu ieškoti būdų, kaip jas greičiau išspręsti.
Vienoje situacijoje reikėjo padėti moksleivei, turinčiai sveikatos problemų ir nedrįstančiai išbandyti kitokį ugdymo modelį, pasidalinti savo problemomis su mokyklos socialine pedagoge ir su jos pagalba sklandžiai atlikti užduotis būnant namuose, o kitu atveju teko tiek moksleivei, tiek jos mamai suorganizuoti mokyklos informacinių technologijų specialisto konsultacijas, kurios leido šeimai patobulinti savo kompiuterines žinias ir įgūdžius“, – paaiškino Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rima Skaisgirienė.
Vaiko teisių specialistai ragina tėvus domėtis vaikų ugdymo procesu ir bendradarbiauti su mokytojais
Net ir didmiesčiuose buvo pastebėta, jog ne visi vaikai turėjo namuose reikiamas technologines priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti nuotolinio mokymosi metu. Vaiko teisių apsaugos specialistai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų centrais ir ugdymo įstaigomis, stengiasi surasti galimybių, kaip stokojantiems kompiuterių ar planšečių, laikinai jų pasiskolinti iš mokyklų.
Šeimoms, susiduriančioms su pernelyg silpnu interneto ryšiu, taip pat stengiasi padėti socialiniai darbuotojai, siūlydami įvairias galimybes. Be technologinių problemų vaiko teisių gynėjai įžvelgia tėvų dėmesio stoką vaikų ugdymo poreikiams bei glaudesnio bendradarbiavimo trūkumą tarp tėvų ir ugdymo įstaigų atstovų.
„Aiškindamiesi tam tikras ugdymo problemas šeimose pastebime, kad galimų vaiko teisių pažeidimų būtų išvengta, jeigu tėvai labiau domėtųsi, kaip vaikams sekasi mokytis namuose, ar jie nepatiria sunkumų atlikdami užduotis, ar nejaučia psichologinės bei emocinės įtampos bendraudami su mokyklos bendruomene internetu.
Ne visi vaikai drįsta įvardinti savo rūpesčius, kai kurie yra linkę apsimesti, jog viskas gerai arba meluoti, jog mokosi, nors iš tikrųjų pamokų metu žaidžia kompiuterinius žaidimus. Ypatingos kontrolės nereikia – kartais tėvams užtenka tiesiog pastebėti vaiko nuotaiką, kartu su juo aptarti dienos mokymosi planą ar retkarčiais žvilgtelėti į vaiko kompiuterio ekraną“, – teigia R. Skaisgirienė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai ragina moksleivių tėvus, iškilus tam tikriems sunkumams dėl vaikų ugdymo proceso nuotoliniu būdu, kreiptis pagalbos į mokyklos administraciją, kartu su mokytojais ir socialiniais pedagogais bei psichologais ieškoti problemos sprendimo būdų, o turint galimybę gauti pagalbą – priimti ją, siekiant, jog nenukentėtų vaikų ugdymosi įgūdžiai ir būtų užtikrinti geriausi jų interesai.
Specialistai taip pat siūlo mokyklos atstovams atkreipti ypatingą dėmesį į socialiai pažeidžiamus vaikus, užtikrinti jiems teikiamos švietimo pagalbos gavimą, padėti sklandžiai įsitraukti į nuotolinio ugdymo procesą. Taip pat prašo, jog esant reikalui, švietimo įstaigos pasirūpintų, jog vaikams būtų organizuojamos mokyklos psichologo konsultacijos bei skirta socialinio pedagogo pagalba ir individualus dėmesys.
