„Švelninant karantiną, Vyriausybė pakoregavo nutarimą, kuriuo numatyta galimybė palaipsniui į mokyklas grįžti mokiniams. Tai daroma atsižvelgiant į visuomenės poreikį“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Grįžimas į mokyklas – neprivalomas
Kontaktinis mokymas, pasak ministro, nėra privalomas. Pačios mokyklos ir savivaldybės pagal galimybės ir aplinkybes turi nuspręsti, kaip organizuoti ugdymo procesą.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra jokia prievolė, tai yra tik galimybė“, – akcentavo ministras. Jo teigimu, kontaktinio ugdymo atnaujinimas itin svarbus vaikams, kurie turėjo nuotolinio mokymosi sunkumų, ir toms šeimoms, kuriose abu tėvai dirba bei neturi, kur palikti mažamečių vaikų.
Ministras pabrėžė, kad visos įstaigos, pradėdamos dirbti kontaktiniu būdu, turi laikytis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų.
„Išlieka ta pati esminė svarbiausia nuostata – saugoti sveikatą, saugoti gyvybes ir šitų rekomendacijų tikrai turime labai rimtai laikytis.
Visi sprendimai, kaip pradėti organizuoti darbą, turėtų būti priimti, laikantis numatytų rekomendacijų, vietos savivaldos lygmenyje, mokyklos vadovui įvertinus aplinkybes, poreikį, pritarus bendruomenei, suderinus su steigėju, informavus tėvus“, – paaiškino ministras.
Į mokyklas galės grįžti ne visi
Paklaustas, koks yra poreikis dėl kelių savaičių moksleivius grąžinti į mokyklas, ministras vardijo, kad tokios galimybės prašo dalis tėvų, kuriems reikia grįžti į darbus, o tuo pačiu tai būtų puiki repeticija prieš naujų mokslo metų pradžią.
„Esame parengę ir tam tikras nuotolinio mokymo tvarkas ir konkrečius aprašus, kuriuos taip pat norėtume pabandyti, pritaikant mišrų mokymo būdą, kada yra derinamas ir nuotolinis, ir kontaktinis mokymas“, – aiškino A.Monkevičius.
Anot jo, tiems vaikams, kurie visgi nuspręs mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu, tokia proga bus sudaryta. „Kai kurios mokyklos ir nori pasibandyti, kaip būtų galima sudaryti klases, kurioje vaikai dirbs gyvai, o kartu vyks ir transliacija tiems vaikams, kurie yra likę namuose. Yra keletas variantų, kaip būtų galima tai padaryti“, – tikino ministras.
„Mokinys per atstumą galės dalyvauti ir visai kitos savivaldybės pamokoje“, – sakė jis. A.Monkevičius pabrėžė, kad artimiausiu metu ministerija žada paskelbti technologinių priemonių, užtikrinančių nuotolinį mokymą, pirkimą, ir tas priemones iki artėjančių naujų mokslo metų paskirstyti daliai mokytojų.
Ministras pridūrė, kad į mokyklas bus rekomenduojama neleisti moksleivių, kurių tėvai jaučiasi nesaugiai, šeimoje gyvena kartu su rizikos grupės ar koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis.
„Rekomenduojama bus neleisti vaikų kol kas iš tų šeimų, kurios pačios mano, kad tai nesaugu arba iš tikrųjų yra duomenys, kad namie ar šeimoje yra rizikos grupės žmonių arba žmonių, kurie yra užsikrėtę koronavirusu. Tada jie tikrai negalėtų eiti į mokyklą“, – aiškino A.Monkevičius.
Paklaustas, kaip vienas mokytojas vienu metu galės pamoką vesti ir fiziškai klasėje esantiems moksleiviams, ir tiems, kurie ją stebi virtualiai, ministras aiškino, kad dėl šios tvarkos ministerija dar tarsis su savivaldybėmis ir vieno sprendimo kol kas nėra.
Rugsėjis bus kupinas iššūkių
A.Monkevičius akcentavo, kad dabartinis sugrįžimas į mokyklas yra pasiruošimas artėjančiam rugsėjui, kai dėl koronaviruso plitimo šalyje gali būti panaši situacija.
„Labai svarbu suprasti, jog rugsėjo pirmąją mes turėsime labai panašią situaciją ir panašius uždavinius: saugoti rizikos grupės žmones. <..>
Turime mokėti organizuoti darbą taip, kad derintume nuotolinį ir kontaktinį darbą ugdymo įstaigose ir tai pradėti išbandyti, išbandyti netgi tas numatytas taisykles, jų aprašus turėtume jau dabar. Matydami, ko dar trūksta, ką turėtume pakoreguoti, galėtume labai ramiai pasiruošti naujiems mokslo metams“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Kas ir nuo kada pradeda veikti?
Primename, kad nuo gegužės 18 d. bus leidžiama veikti darželiams ir ikimokyklinėms grupėms. Neformaliojo švietimo įstaigos dirbti galėtų pradėti taip pat jau nuo pirmadienio.
Nuo gegužės 25 d. duris galės atverti ir pradinės mokyklos, taip pat galės būti vykdomas mokinių ugdymas specialiosiose mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų.
Nuo gegužės 25 d. leista dirbti ir kolegijoms, universitetams, kurie studijų negali vykdyti nuotoliniu būdu, taip pat profesinio mokymo įstaigoms, kai mokymo neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu arba kai jis vykdomas individualių užsiėmimų principu.
A.Monkevičius akcentavo, kad abiturientams bus galimybė nuo gegužės 25 d. kontaktiniu būdu konsultuotis mokyklose, ruošiantis brandos egzaminams.
Nuo gegužės 30 d. mokyklose bus galima vykdyti pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Taip pat nuo šios dienos leista vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą, jeigu dėl programų specifikos neįmanoma jo vykdyti nuotoliniu būdu.
„Nuo birželio mėnesio atsiveria galimybės vaikų vasaros poilsiui, jis taip pat gali būti pradėtas organizuoti kontaktiniu būdu“, – teigė A.Monkevičius.
Grafikai jau aiškūs
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas detalizavo ir egzaminų bei priėmimų į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį.
„Egzaminai vyks kaip numatyta, grafikas – paskelbtas, egzaminai prasidės birželio 22-ąją dieną, baigsis liepos 21 dieną. Rezultatai visi bus įvertinti iki rugpjūčio penktos dienos, atestatai pradėti išdavinėti rugpjūčio septintą dieną.
Priėmimas į aukštąsias mokyklas, prašymai pradedami rinkti nuo birželio pirmos dienos, baigsis priėmimas rugpjūčio 18 dieną ir rezultatai bus skelbiami iki 27 dienos. Antro priėmimo etapas baigsis rugsėjo 11 dieną. Todėl siūloma pirmakursiams pradėti mokslo metus rugsėjo 14 dieną“, – aiškino ministras.
Prezidentūra toliau kritikuoja švietimo ministeriją: bijo nepatogių sprendimų
Prezidentūra toliau kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimus, priimtus karantino metu. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonatos Šulcės, Algirdo Monkevičiaus vadovaujama ministerija elgiasi chaotiškai ir bijo priimti nepatogius sprendimus.
Anot jos, Vyriausybės trečiadienį priimtas nutarimas leisti mokykloms pačioms apsispręsti, ar dar iki vasaros atostogų vykdyti kontaktinį mokymą, ar ne, yra ne kas kita, kaip atsakomybės ir nepopuliarių sprendimų vengimas.
„Mes matome truputi chaotišką pastarųjų mėnesių Švietimo mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės komunikaciją. Trūksta švietimo ministerijos priimtų aiškių bendrų sprendimų. Mes matome situaciją, kai ministerija ilgai negalėjo paskelbti rekomendacijų dėl egzaminų organizavimo, negalėjo apsispręsti dėl mokslo metų trukmės, turime iškylančių klausimų dėl vasarą vyksiančio neformaliojo vaikų švietimo. Iškilo problemų ir dėl nuotolinio mokymosi, kuomet nebuvo pakankamai įtraukti specialiųjų poreikių turintys vaikai į ugdymo procesą“, – LRT radijo laidoje ministerijos darbo spragas vardino prezidento patarėja.
S.Šulcė, apibendrindama sprendimus, kuriuos pastaruoju metu priėmė A.Monkevičiaus vadovaujama ministerija, teigė matanti baimę daryti ryžtingus žingsnius. Patarėjos teigimu, ministerija negali visos atsakomybės dėl sprendimo, ar ugdymo procesą iki vasaros atostogų organizuoti, ar ne, perleisti tik mokyklų vadovams.
„Ministerija bijo priimti nepatogius sprendimus ir aiškiai juos iškomunikuoti. Šiuo metu turime tokią situaciją, kai mokyklų vadovams yra užkraunama pati didžiausia atsakomybė nuo birželio 1 dienos nuspręsti, kaip bus organizuojamas ugdymosi procesas“, – aiškino S.Šulcė, dar kartą pabrėždama, pasak jos, jaučiamą aiškumo stoką Ministrų kabineto veikloje.
