„Aš už atsargų požiūrį į koronaviruso krizę. Daugelio pasaulio valstybių patirtis rodo, kad pernelyg lengvas ir greitas atsipalaidavimas sukelia vėl naująsias bangas, o jų kaip tik reikėtų išvengti, nes mes padėjome daug pastangų, jog situaciją suvaldytume ir dabar vienu kitu neatsakingu žingsniu galime sugriauti viską, ką statėme pastaruosius keletą mėnesių.
Tai, ką padarėme per keletą mėnesių, tikrai nusipelno gero įvertinimo, nepaisant visų klaidų, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai buvo chaoso ir t.t., rezultatas yra nesunkiai išmatuojamas kiekybiškai ir palyginamas su kitų valstybių rezulatatais. Jis yra geras“, – tikino prezidentas.
Atkreipė dėmesį į gresiančią krizę
G.Nausėda atkreipė dėmesį ir į ekonominę krizę, kurią išprovokavo koronaviruso pandemija. Vis tik, prezidento nuomone, ši krizė Lietuvoje nebus tokia stipri ir gili, kokia buvo prieš daugiau nei dešimtmetį: „Esu įsitikinęs, kad ta duobė nebus tokia gili kaip 2008-2009 metais“.
„Kalbu apie darbo mokesčių mažinimą. Kaip jūs žinote, darbo mokesčių mažinimą galima pasiekti dviem būdais: mažinant tarifą arba keliant neapmokestinamą pajamų dydį, kuris iš esmės irgi yra tarifas. Tai kuomet mes jau sudėsime taškus ant „i“, tuomet viską ir pasakysime. Čia yra artimiausių dienų klausimas.
Tai bus platus, ambicingas, papildantis jau iki šiol priimtas priemones paketas, kuris turės įtakos ir socialinei atskirčiai, ir vidaus paklausai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šis paketas, pasak prezidento, bus nukreiptas į socialinės atskirties mažinimą ir vidaus paklausos didinimą. Jis Seimui ir Vyriausybei turėtų būti pateiktas artimiausiu metu.
200 eurų išmokai pritaria
Šalies vadovas tikino, kad 200 eurų vienkartinės išmokos, skirtos socialiai jautrioms visuomenės grupėms, įstatymo vetavimas galėtų sukelti tam tikras rizikas, kurių norisi išvengti.
G.Nausėda pabrėžė, kad tikisi iš valdančiųjų sulaukti patikinimo, kad bus pritarta Prezidentūros siūlymams dėl socialinę atskirtį mažinančių ir vidinę paklausą didinančių priemonių.
„Jau esu sakęs, kad 200 eurų vienkartinė išmoka pensininkams tikrai yra ir savalaikė, ir atitinkanti jų materialinę padėtį, kadangi tai ir toliau lieka visuomenės grupe, kuri yra labiausiai pažeidžiama, labiausiai skurdo kamuojama. Niekas čia nepasikeitė, net ir tas faktas, kad pensijos nesumažėjo, neleidžia teigti, kad pensininkų padėtis staiga tapo geriausia.
Todėl sprendimas yra teisingas. Mes turime papildomų siūlymų, netgi laikyčiau tuos siūlymus tam tikru paketu. Taip, galimi du keliai: arba tuos siūlymus pateikti atskirai, arba vetuoti įstatymą ir pateikti siūlymus. Įstatymo vetavimas sukelia riziką, kurios norėtųsi išvengti“, – sakė jis.
J.Narkevičius Prezidentūroje nepageidaujamas?
Paklaustas, ką mano apie naujai iškilusius skandalus, liečiančius susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, šalies vadovas G.Nausėda teigė, kad apie jį nuomonės nepakeitė dar nuo praėjusių metų lapkričio, kai ragino ministrą atsistatydinti.
„Savo nuomonę dėl šito ministro esu išsakęs dar praėjusių metų lapkričio mėnesį ir, kaip jūs puikiai suprantate, tos nuomonės dar niekada nekeičiau. Ministras nešasi su savimi didžiulę krūvą, naštą visokiausių problemų ir jo veikla taip pat leidžia manyti, kad ministras tinkamai neatlieka savo pareigų.
Kyla daug visokio pobūdžio skandalų skandaliukų, viešųjų konkursų, kurie kelia abejonių. Taip kad vertinimas yra vienareikšmis, aš šiuo klausimu nelabai net turiu, ką jau pasakyti“, – pareiškė jis.
Ar mano, kad J.Narkevičius turėtų atsistatydinti? „Pirmiausia, jūs adresuokite šitą klausimą valdančiajai koalicijai. Aš jau seniai esu pasiūlęs jam trauktis, jis, kaip žinote, jau seniai yra nepageidaujamas ir Prezidentūroje“, – rėžė prezidentas.
„Valdančioji koalicija turėtų įvertinti, ar šitokio ministro buvimas, viena vertus, prideda palankumo koalicijai žmonių akyse. Bet tai yra dar tik pusė bėdos, dar didesnė bėda, kad tokiu būdu mes apskritai devalvuojame politiką ir žmonės į ją žiūri kaip į veiklos rūšį, kur gali būti taikomi patys mažiausi skaidrumo standartai“, – pridūrė jis.
LRT ketvirtadienį pranešė, kad susisiekimo ministras, dar prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje, galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint darželių bei mokyklų remonto konkursus.
Už sėkmę konkursuose 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai. Apie tai LRT anonimiškai pasakojo jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ vadovas, buvęs J.Narkevičiaus šeimos draugas.
Kritika parlamentarų elgsenai
Valstybės vadovas taip pat nepagailėjo kritikos Seimo darbui. Pasak jo, politinės aistros Seime šiuo metu užgožia racionalų protą.
„Iš šitos tribūnos Seimo tikrai daug prasmingų žodžių jau esame išgirdę ir tikrai švenčių progomis sakome, kartojame daugelį kartų tą patį, kad reikia sutarimo, reikia pagarbos vienas kitam, nereikia tos bereikalingos destrukcijos vien tik dėl pačios destrukcijos.
Kuomet nueiname iš tribūnų kažkaip visa tai pasimiršta ir vėl prasideda tarpusavio kovos, kurios dažniausiai baigiasi vienas kito įžeidinėjimu. Pasigendu argumentuotos idėjų kovos, pasigendu bent jau minimalios pagarbos kitaip manačiam.
Jeigu to pavyktų pasiekti, žmonės labai greitai tai pastebėtų ir įvertintų. Bet, deja, kol kas reikia apie tai kalbėti tik kaip apie siekiamybę, kadangi poltinės aistros dažniausiai užgožia racionalų protą.
Tikiuosi, kad sunkiu ir ilgu darbu galima to pasiekti, bet tam pirmiausia reikia turėti valios“, – savo poziciją išsakė G.Nausėda.
