Kaune grožio saloną turinti Karolina K. į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų žabangus pateko iškart po to, kai atšventė 2017-uosius.
Jau pirmą tų metų dieną po pietų ją išsikvietė STT Kauno valdybos tyrėjai ir apklausinėjo daugiau kaip penkias valandas.
Tardymas baigėsi jau sutemus – gerokai po 20 valandos.
Į tyrėjo kabinetą įėjusiai merginai iškart buvo parodytos jos nuogos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos padarė buvęs ilgametis draugas Kauno verslininkas Gediminas O.
Visą šią erotiką STT pareigūnai buvo aptikę atlikdami kratą verslininko namuose. Iš pradžių nuotraukos ir vaizdo bei garso įrašai buvo atidėti į šoną.
Tačiau kai verslininkas atsisakė prisipažinti dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir duoti parodymus prieš valdininkus, STT pareigūnai, ko gero, nusprendė išmesti naujas kortas – panaudoti per kratą rastas jo mylimosios nuotraukas.
Parodymų galėjo neduoti
Iškviestai į apklausą merginai tyrėjai vieną po kito demonstravo pikantiškus vaizdus ir vis spaudė patvirtinti, kad ji buvo filmuojama ir fotografuojama be jos sutikimo.
Pirmą kartą gyvenime į STT pakviesta ir daugiau kaip penkias valandas tardoma kaunietė pakluso pareigūnų reikalavimams ir paliudijo, kad savo draugui nebuvo davusi sutikimo ją sekti, filmuoti ir fotografuoti.
Nors pagal įstatymus Karolina turėjo teisę visai neduoti parodymų prieš savo buvusį gyvenimo draugą, apie tokią galimybę jai nebuvo tinkamai paaiškinta.
Pati prašė, kad ją sektų
Netrukus po šios apklausos buvęs draugas pakvietė Karoliną pasikalbėti.
Per susitikimą Gediminas pasiguodė bijąs, kad STT pareigūnai, negalėdami jo prispausti, bandys pasinaudoti per kratą rastomis nuotraukomis.
Esą taip bus bandoma jį apkaltinti, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų gyvenimą.
Pokalbio metu buvę mylimieji prisiminė, kad pati Karolina ne tik buvo leidusi ją nuolat stebėti, bet ir to reikalavo.
Taip ji siekė Gediminui įrodyti, kad yra jam ištikima.
Verslininkas net buvo išsaugojęs buvusios draugės jam siųstas žinutes, kuriose mergina prašė ją nuolat stebėti.
Karolina savo draugui buvo išsiuntusi SMS žinutę, kad jis, naudodamasis specialia programėle, visada žinotų, kur ji yra. Ji taip pat buvo paėmusi Gedimino perduotą prietaisą su GPS, kurį vadino tablete, ir įsipareigojo jį visur su savimi nešiotis.
„Aš reikalauju man įrengti klausymosi įrangą ir kamerą! Aš rimtai. Iki tol, kol pasitikėsi manimi 100 procentų“, – rašė Karolina savo draugui.
Po to, kai vadinamoji tabletė buvo perduota ir Gediminas galėjo kontroliuoti savo mylimąją, ji jam parašė: „Tu man brangus... nebeprarasiu tavęs daugiau. Nebent tu pats norėtum.“
Tyrėjai pakeitė taktiką
Tad kitą kartą iškviesta į apklausą STT Karolina jau teigė, kad buvo davusi leidimą ją sekti, filmuoti ir fotografuoti tol, kol jos draugas visiškai ja pasitikės.
Toks nukentėjusiąja jau pripažintos merginos pareiškimas nepatiko STT tyrėjams ir griovė jų planus bet kokiomis priemonėmis prispausti Gediminą.
Tad jie pakeitė apklausų taktiką.
Žinodami, jog mergina leido savo draugui ją sekti, tyrėjai ėmė atskirai rodyti Gedimino laikmenoje rastas nuogos Karolinos nuotraukas ir spausdavo prisipažinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju ji neleido fotografuoti.
„Kai išvydau STT pareigūnus, žiūrinčius į mano nuogos nuotraukas ir jas komentuojančius, patyriau šoką.
Mane tai labai žeidė, o tyrėjas pasinaudojo tokia mano psichologine būsena“, – sakė Karolina.
Sutrikusi mergina tyrėjui pripažino, kad kai kurių fotografijų savo draugui neleidusi daryti, neleidusi ir kaupti surinktos informacijos.
Už paneigimą – bylą
Karolina atsikvošėjo tik po kelių mėnesių.
Sužinojusi, kad turi teisę neduoti jokių parodymų prieš Gediminą, kuris prilyginamas šeimos nariui, ji šia teise pasinaudojo.
2017 metų liepą ir vėl iškviesta į STT ji atsisakė duoti parodymus. Dar vėliau – 2017 metų gruodį – Kauno apylinkės teisme apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo paneigė visus iki tol STT duotus parodymus ir pareiškė, kad nuo pat bendravimo su Gediminu pradžios leido ją sekti.
Tai darė norėdama, kad sugyventinis ja pasitikėtų ir įsitikintų jos ištikimybe jam.
Toks akibrokštas įsiutino STT pareigūnus.
Sužinoję, jog mergina pakeitė iki šiol duotus parodymus, agentai jai pačiai iškėlė bylą, kad apklausta kaip liudytoja ji davė melagingus parodymus.
Motyvas – reikia bausti
2018 metų vasarą baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui.
Iš pradžių teismas iš viso atsisakė šią bylą priimti ir grąžino ją prokuratūrai, nes buvo praleisti visi ikiteisminio tyrimo terminai.
Tačiau šią problemą greitai išsprendė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius.
Šio prokuroro nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminio tyrimo terminas.
Nors priimant tokį sprendimą būtina nurodyti svarbias priežastis, prokurorui pakako vienintelio motyvo – būtina nubausti kaltą asmenį.
Nuosprendį nukopijavo?
Atnaujinus terminus bylą kuravęs prokuroras perrašė kaltinamąjį aktą ir vėl jį persiuntė teismui.
Savo ruožtu bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas beveik pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą ir 2019 metų balandžio mėnesį pripažino Karoliną kalta.
Už melagingų parodymų davimą mergina buvo nubausta beveik 4 tūkstančių eurų bauda.
Siūlė pasidomėti apklausomis
Tik po to, kai nuteistosios advokatas Kęstutis Jonaitis šį nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, teisėjai ėmė atidžiau nagrinėti bylos aplinkybes.
Advokatas prašė apeliacinės instancijos teismo, kad būtų atkreiptas dėmesys ne tik į melagingų parodymų davimą, bet ir į tai, kaip šie parodymai buvo išgauti.
„Esu įsitikinęs, kad visi tie veiksmai, kuriuos STT pareigūnai atliko mano klientės atžvilgiu, – nepriimtini ir nepateisinami.
Kam vakarais, po darbo valandų, narplioti eilinės merginos, neturinčios nieko bendra nei su valdininkais, nei su politikais, privataus gyvenimo peripetijas?
Ar tai neprimena spaudimo įtariamajam, prieš kurį nepavyksta surinkti svarių įrodymų?“ – „Lietuvos rytui“ teigė advokatas K.Jonaitis.
Iškvietė ir STT agentus
Į teismo posėdžius buvo iškviestas ne tik teisiamosios draugas Gediminas, bet ir Karoliną po darbo valandų apklausinėję ir jos nuogos nuotraukas komentavę STT tyrėjai.
Netgi ir visko matę teisėjų kolegijos nariai buvo priblokšti išgirdę, kaip STT pareigūnai tardo žmones.
Skelbdami išteisinamąjį nuosprendį teisėjai ne tik konstatavo, kad Karolina jokio nusikaltimo nepadarė, bet ir atkreipė dėmesį į tyrėjų daromą psichologinį spaudimą, kuriuo buvo siekiama išgauti jiems reikalingus parodymus.
„Neabejotina, jog Karolina apklausų metu galėjo jaustis nepatogiai, nes jų metu, dalyvaujant jai visiškai svetimiems žmonėms, buvo peržiūrimi jos nuogos vaizdo įrašai ir nuotraukos.
Pati teisiamoji patvirtino, kad apklausų metu buvo sumišusi ir pasipiktinusi, o kai kurie SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ir žodžiu duoti leidimai ją sekti buvo visai ne galvoje“, – teigiama nuosprendyje.
Teismas pripažino, jog Karolina iš tiesų tyrėjams davė melagingus parodymus, tačiau, įvertinęs specifinę jos STT patalpose atliktų apklausų formą, konstatavo, kad tai nebuvo daroma tyčia.
Agentai trynė įrašus ir kurpė pažymas
Kelios metų metais trukusios bylos išryškino ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) (nuotr.) darbo trūkumus, bet ir pareigūnų veiksmus, dėl kurių teisėtumo teisininkams kyla įtarimų.
Europos žmogaus teisių teismas priėmė nagrinėti už kyšininkavimą nuteisto buvusio Vilniaus vicemero R.Adomavičiaus skundą, kuriame jis tikina, kad ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir teismų maratonas buvo pradėtas STT suklastotų dokumentų pagrindu.
Pagal STT sumanytą planą jį turėjo išprovokuoti už kyšininkavimą suimtas tuometis bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius, Socialdemokratų partijos vieno Vilniaus skyrių vadovas D.Norkus.
Gavęs iš STT pareigūnų diktofoną jis aptiko neištrintą pareigūnų tarpusavio pokalbį, per kurį jie tarėsi, kaip pravalyti kažkokį jų scenarijaus neatitinkantį įrašą.
Vėliau STT tyrėjai nutarė surašyti pažymą, kad vicemeras jau reikalauja pinigų, ir tuo pagrindu įteisinti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. „Mes padarysim taip, kad Pekine (turima omenyje kavinė „Pekino antis“) jis konkrečiai užsiminė, jog reikia susimokėti“, – D.Norkui aiškino pareigūnas.
D.Norkui paprieštaravus, agentai nusprendė įrašyti į pažymą, kad R.Adomavičius reikalavo kyšio, o neva nepavykusio garso įrašo niekam neduoti.
Nuo tokių jų gudrybių ne kartą nukentėjo ir pats D.Norkus. Teismai pripažino, kad švenčiant Boso dieną jo kabinete įrašytas ir kyšio reikalavimu palaikytas taures kilnojančių vyrų pokalbis apie kelionę aplink pasaulį buvo neteisėtas.
Utenos mero A.Katino kabinete slaptą įrašymo įrangą sumontavę STT pareigūnai pareiškė, jog ji lyg tyčia sugedo tada, kai piktnaudžiavimu kaltintas meras verslininkui aiškino, kad viską reikia daryti pagal įstatymus.
Kai keistu gedimu susidomėjo Apeliacinis teismas, tyrimą organizavęs Panevėžio STT pareigūnas spruko į užsienį.
