Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dar prieš Seimo posėdį tikino, kad kiekviena krizė atneša ir galimybes, todėl Vyriausybės užduotis yra pristatyti planą, kuris padėtų tas galimybes išnaudoti. Premjeras pakomentavo ir svarstomas karantino pratęsimo galimybes.
S.Skvernelis: gali būti, kad karantinas nebebus pratęstas
Ministras pirmininkas, paklaustas, dėl kokių karantino sąlygų sušvelninimo ministrų kabinetas spręs trečiadienį, įvardijo teatrų, koncertų ir kitų masinių renginių organizavimą.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė rytoj pritars ir ypatingai teatrų, koncertų, masinių renginių organizatoriai gaus grafiką, teigiamai epidemiologinei situacijai esant, neblogėjančiai, kada, kokiomis datomis, kokie renginiai tiek viešose vietose, tiek uždarose vietose, su kiek žiūrovų galėtų vykti.
Tai labai svarbu planuojant savo darbus, mes pagal dabartinę situaciją manome, kad jau birželį, liepą, rugpjūtį masiniai renginiai, teatrai, koncertai taip pat galėtų pradėti funkcionuoti. Tam tikri ribojimai bus taikomi – ribojamas žiūrovų skaičius“, – tvirtino S.Skvernelis.
Premjeras pridūrė, kad yra galimybė, jog po gegužės 31 dienos karantinas nebebus pratęsiamas: „Jeigu mes turėsime galimybes tam tikrą mūsų žmonių saugumą užtikrinti be šito varianto (karantino pratęsimo, – aut.past.), tai gali būti, kad liks tik ekstremali situacija.“
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pirmadienį užsiminė, kad karantinas vis dar yra reikalingas kaip tam tikras režimas, leidžiantis taikyti atitinkamas priemones.
„Pats karantinas yra reikalingas, norint taikyti tam tikras priemones, kurių nebūtų galima taikyti, nesant karantinui. Kada toks sprendimas bus priimtas, galėsime pasakyti, kai Vyriausybė apsispręs, aptarusi visas rizikas. Nei termino, nei tiksliau – vieno kriterijaus negalėčiau pasakyti“, – kalbėjo jis.
Dėl J.Narkevičiaus lauks teisėsaugos atsakymų, bet ministru vis tiek pasitiki
S.Skvernelis, klausiamas, kaip reaguoja į situaciją dėl mestų kaltinimų susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, akcentavo, kad tyrimą jau pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), todėl atsakymų reikia laukti iš teisėsaugos institucijų.
Tiesa, jis pridūrė, kad pats J.Narkevičius dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą, kas esą leidžia abejoti kaltinimų pagrįstumu.
„Aš manau, kad tai yra labai svarbus klausimas ir galiu tik pakartoti, kad noriu greitų ir ryžtingų sprendimų, nes dabar, pasirodo, kad ir STT yra pradėjusi tyrimą. Reikia labai aiškaus sprendimo ir visi klausimai, kuriuos kelia visuomenė, turi būti aiškiai atsakyti ir, jeigu reikia, pakartoti ministro.
Kiek žinau, jo paties yra kreiptasi į prokuratūrą dėl šmeižto. Tai yra pasakymas, kad tai (LRT tyrimo medžiaga, – aut.past.) – netiesa, bet šiandien turime teisinį procesą, tyrimą, ir tik teisėsauga čia gali aiškiai pasakyti.
Kai bus teisėsaugos sprendimas, nedelsiant bus ir mano, ir Vyriausybės sprendimai“, – tikino S.Skvernelis, pridurdamas, kad ministru pasitiki.
Primename, kad LRT praėjusią savaitę pranešė, jog susisiekimo ministras, dar prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje, galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“, laimint darželių bei mokyklų remonto konkursus.
Už sėkmę konkursuose 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai. Apie tai LRT anonimiškai pasakojo jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ vadovas, buvęs J.Narkevičiaus šeimos draugas.
J.Narkevičiumi pasitiki ir R.Karbauskis
„Manau, kad jo kreipimasis į Prokuratūrą ir, kiek žinau, noras kreiptis į teismą yra jo atsakymai, kurie mane pilnai tenkina. Žmogus neigia kaltinimus ir kreipėsi į Prokuratūrą dėl šmeižto.
Tai bet kokiu atveju kuo greičiau Prokuratūra atliks savo darbą, tuo greičiau visi kaltinimai bus panaikinti ministrui ir galės sėkmingai tęsti darbą“, – savo poziciją dėl susisiekimo ministro išsakė R.Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas sakėsi tikintis šio ministro nekaltumu. „Kiek pažįstu šitą žmogų ir kiek suprantu situaciją, jis buvo jau keletą sykių neteisingai šmeižiamas ir ,matyt, tai toliau tęsiama“, – aiškino valstietis.
Ragina išnaudoti ekonominį potencialą
S.Skvernelis pakomentavo ir Seime pristatomą ekoniminį planą, orientuotą į dviejų artimiausių metų laikotarpį.
„Mūsų iššūkis per pusantrų metų padaryti žingsnius, kad mes galėtume suteikti naują impulsą mūsų ekonomikai. Tai pirmiausiai, kalbant apie naujas, aukštą pridėtinę vertę, ilgalaikę vertę kuriančias technologijas, nuo gyvybės mokslų pagrindinių dalykų iki žmogiškojo potencialo didinimo arba brandinimo.
Pusantrų metų planas, kuris papildant trumpalaikio, vidutinio laikotarpio priemones, turėtų padėti atsigauti ir išnaudoti potencialią“, – apie Seime pristatomą ekonominį planą kalbėjo S.Skvernelis.
Šis planas, pasak premjero, antradienį bus pateiktas visuomenei, socialiniams partneriams.
Elektroninio balsavimo galimybės neatmeta
Socialdarbiečiai Seimui teikia elektroninio balsavimo Seimo rinkimuose projektą. S.Skvernelis šį projektas vertina pozityviai, tačiau tikina, kad toks balsavimas per šiuos Seimo rinkimus, kurie vyks spalį, yra neįmanomas.
„Manau, kad mes jau daugelį metų kalbame, dabar projektas pateiktas pakankamai kokybiškas, bus greičiausiai prašoma Vyriausybės išvados. Mes dar diskutuosime su specialistais. Manau, kad tai tikrai galėtų būtų, bet nemanau, kad iki šių rinkimų suspėsime tą padaryti.
Reikia labai aiškiai pasakyti, kad turime orientuotis į tradicinius, Konstitucijoje nurodytus rinkimų būdus ir tą mes darysime. Bet reikia tuos žingsnius (susijusius su elektroniniu balsavimu – aut.past.) žengti, laikantis vieno pagrindinio principo, kad tai būtų saugu. O technologijos tobulėja, pasiūlymai irgi yra įvairūs“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, elektroninio balsavimo galimybės bus aptartos ir su kibernetinio saugumo specialistais. Premjerui pritarė ir valdančiosios valstiečių partijos lyderis R.Karbauskis.
„Galiu pakartoti, ką pasakė premjeras. Keičiasi mūsų priemonės, jeigu galima išspręsti saugumą balsavimo internetu kitaip, nei buvo galima išspręsti prieš keletą metų, tai galėtume svarstyti, kad ateityje – kituose rinkimuose, ne šituose – galėtų būti taikoma. Bet pagrindinis reikalavimas – saugumas“, – teigė R.Karbauskis.
Sienų atvėrimo ir skrydžių klausimai
S.Skvernelis pakomentavo ir situaciją dėl pilno Lenkijos sienų atvėrimo.
„Matome jau tokius tolimesnius sprendimus dėl sienų užvėrimo. Matyt, einama tuo kitu keliu dėl palaipsnio liberalizavimo, tas pirmas žingsnis yra padarytas. Vėlgi stebėsime situaciją, turime pasirinkti bendrus vardiklius, kokie rodikliai galėtų leisti tą padaryti. Reikia ir iš pačios Lenkijos iniciatyvos. Mūsų pasiūlymai yra, tos diskusijos vyksta“, – sakė premjeras.
Dėl galimybių atnaujinti keliones į Suomiją sutarimo kol kas taip pat nėra.
„Kaimynai laukia tų rezultatų, kurie bus padarius Baltijos šalių vieningą erdvę. Jeigu mes suvaldysime situaciją, tai bus geriausias argumentas, kad galime daugiau judėti“, – teigė jis.
S.Skvernelis pabrėžė, kad skrydžių bendrovės neturėtų elgtis neatsakingai, pardavinėdamos bilietus į skrydžius, kurie galimai net negalės įvykti. Anot jo, trečiadienį Vyriausybė spręs atnaujinti reguliarius skrydžius su Norvegija.
