„Turiu išsiaiškinti visą medžiagą, kokia yra pateikta ir kokie yra motyvai. Tada turbūt kreipsiuosi į subjektą, kuris visada pataria, ar galima suteikti (leidimą dirbti su slapta informacija – BNS), tada ir spręsime“, – ketvirtadienį Seime sakė parlamento vadovas.
Trečiadienį NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į V. Pranckietį, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
NSGK pirmininko valstiečio Dainiaus Gaižausko teigimu, toks sprendimas priimtas „dėl galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka“.
Pasak jo, vadovaudamas Seimo komitetui V. Bakas tinkamai neregistravo visų dokumentų, su dalimi jų komiteto nariai nebūdavo supažindinami, vienasmeniškai priimdavo sprendimus.
Be to, anot D. Gaižausko, dėl buvusio komiteto pirmininko veiksmų VSD lengvai išaiškino, kas yra pranešėjas, informavęs apie galimus pažeidimus departamente.
D. Gaižauskas tvirtino, kad kelti klausimą dėl leidimo V. Bakui dirbti su slapta informacija paskatino VSD raštas, jog buvo paviešinta informacija, sudaranti tarnybos paslaptį.
V. Bakas teigė, kad tokį komiteto sprendimą lėmė jo pozicija viešinti specialiųjų tarnybų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento vadovybės, piktnaudžiavimus.
„Šiandienos situacija – įkūnijimas to, kas bus kiekvienam Lietuvos piliečiui, jeigu jis nuspręs kelti klausimus dėl aukščiausio lygio politinės korupcijos arba piktnaudžiavimo specialiosiose tarnybose“, – trečiadienį Seime sakė V.Bakas.
Aukštas žvalgybos pareigūnas pernai balandį informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą VSD.
Pareigūno duomenimis, VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
VSD šiuos įtarimus neigė ir aiškino, jog veikė įstatymų nustatyta tvarka.
