Tačiau viruso suvaldymo metu susikrautus politinius valdančiųjų taškus atima skandalai, kurių dėmesio centre atsiduria valdantiesiems atstovaujančios Vyriausybės ministrai. Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai negailėta kritikos dėl sprendimų, susijusių su medžiokle lankais.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pavardė linksniuota dėl galimų jo namo renovacijos sąsajų su Vilniaus savivaldybės viešuosius konkursus laimėdavusia bendrove.
Su politologais – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Algiu Krupavičiumi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentu Vytautu Dumbliausku – portalas lrytas.lt kalbėjosi apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) perspektyvas spalio 11 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
Ekonomika svarbiau nei skandalai
MRU docentas, politologas V.Dumbliauskas, galvojant apie artėjančius parlamento rinkimus, paragino skandalus atidėti į šalį. Pasak jo, žymiai didesnę reikšmę turi tai, kaip valdantieji geba ir gebės susitvarkyti su viruso sukeltos ekonominės krizės padariniais.
„Į ne pirmą skandalą patenkantis susisiekimo ministras J.Narkevičius nėra valstietis. Tai tam tikra prasme galėtų leisti valstiečiams atsiriboti nuo susisiekimo ministro. Aplinkos ministras – kitas atvejis. Bet svarbiau tai, kad valstiečiai nėra stiprūs ekonomikoje.
Matome, kad jie skolinasi pinigus, kuriuos reikės atiduoti, bet nesugeba jų padalinti. Verslo nepasitenkinimas didėja.
Kovą su virusu jie išnaudoja. Žinoma, kyla klausimų, ar tuo metu, kai buvo sakoma, kad, pavyzdžiui, apsaugos priemonių valstybės rezerve užtenka, jų tikrai užteko – panašu, kad ne. Virusą suvaldyti pavyko, bet klausimas, kaip jie tvarkosi su smukusia ekonomika“, – mintimis pasidalijo politologas.
V.Dumbliausko teigimu, nors prognozuoti, kaip valstiečiams seksis rinkimuose, kiek ankstoka, tačiau akivaizdu tai, kad jie jau galvoja apie rinkimus.
„Faktas, kurį parodo jų elgesys ir valdančiųjų sprendimai, kad jie jau galvoja apie rinkimus. Valstiečiai dėliojasi savo rinkimų kampaniją: pažadai ir pinigai pensininkams bei kitoms visuomenės grupėms veikia kaip jų rinkimų strategija.
Pasirengimą liudija ir nuolatiniai valdančiosios partijos atstovų išstojimai viešojoje erdvėje: kasdien televizorių ekranuose matome sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir premjerą Saulių Skvernelį. Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis karantino metu sąmoningai atsitraukė“, – teigė V.Dumbliauskas.
Augantys reitingai – pasaulinė tendencija
„Pandemijos ir karantino laikotarpis yra palankesnis valdančiosioms partijoms. Tai būdinga ne tik Lietuvai dėl paprastos priežasties, šios partijos yra labiau matomos, nes jų rankose yra svarbiausi sprendimai.
Vis tik žvelgiant į reitingus kitose šalyse, galime pastebėti, kad valdančiųjų partijų reitingai, pasiekę piką, pradeda leistis ir tas leidimasis yra gana spartus. Lietuvoje, tikėtina, matysime panašų vaizdą. Kol kas reitingai kilo, jų tarpe tiek valstiečių partijos, tiek ir ministro pirmininko bei sveikatos apsaugos ministro“, – situaciją komentavo VDU profesorius A.Krupavičius.
Šią tendenciją iš tiesų patvirtina ir naujausi premjero bei sveikatos apsaugos ministro reitingai.
Kaip rodo gegužės 19-21 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, premjero darbą gerai vertino 59 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis, jį teigiamai vertino šiek tiek daugiau respondetų – 61 proc. apklausos dalyvių.
Sveikatos apsaugos ministro vertinimas per mėnesį taip pat šiek tiek pablogėjo. Naujausios apklausos duomenimis, A.Verygą gerai įvertino 55 proc. respondentų, o balandžio pabaigoje šis rodiklis siekė 63 proc.
Pavojų kelia vienmandatės rinkimų apygardos
VDU profesorius patikino, kad geriausia žinia valstiečiams ta, jog jiems oponuojančių partijų reitingai nedidėja, o kai kuriais atvejais netgi šiek tiek mažėja. Tokiame kontekste valstiečių partijos padėtis artėjančių rinkimų perspektyvoje yra nebloga.
Tačiau, anot politologo A.Krupavičiaus, reitingai kol kas rodo tik vieną galimą rinkimų paveikslą – tai rinkimų rezultatus proporcinėje dalyje, tačiau nepakankamai tiksliai atspindi galimus rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose, kur renkama vienu Seimo nariu daugiau nei pagal proporcinę rinkimų sistemos dalį.
„Dėl proporcinės rinkimų dalies galime sakyti, kad LVŽS bus tikrai konkurencinga. Ar jiems pavyks pakartoti 2016 m. scenarijų, tai yra proporcinėje rinkimų dalyje pasirodyti lygiai su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), klausimas yra atviras.
Valstiečiai nepakartos 2016 m. sėkmės vienmandatėse rinkimų apygardose, nes 2016 m. rinkėjų tarpe matėme vadinamą dvigubą nusivylimą. TS-LKD didelė dauguma rinkėjų buvo dar nusivylę, o jau nusivylę rinkėjai buvo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tuomet ant balto žirgo atjojo LVŽS. Galima pakankamai užtikrintai prognozuoti, kad šį kartą turėsime tam tikrą nusivylimą valstiečiais: jie vienmandatėse nebus tiek konkurencingi, kiek buvo antrame rinkimų ture 2016 m.
Tikėtina, kad rezultatai, partiniu požiūriu, vienmandatėse apygardose bus gerokai įvairesni nei buvo per praėjusius rinkimus“, – detalizavo A.Krupavičius.
Kodėl delsia premjeras?
2016 m. rinkimuose LVŽS sąrašą vedęs S.Skvernelis kol kas nuo tiesaus atsakymo, ar dalyvaus rinkimuose, išsisukinėja, tikina, kad dalyvaus, jei leis sveikata. Na, o jei jau dalyvaus, kaip teigia pats ministras pirmininkas, dalyvaus tik su LVŽS.
Politologai V.Dumbliauskas ir A.Krupavičius vieningai sutarė, kad kartojasi 2019 m. prezidento rinkimų scenarijus, kai premjeras pranešti galutinį apsisprendimą, susijusį su dalyvavimu rinkimuose, delsė iki paskutinės minutės.
„Premjeras lipa antrą kartą į tą patį vandenį, bet politikams taip daryti nepatartina. Lygiai tą patį scenarijų matėme, artėjant prezidento rinkimams. Visais savo veiksmais S.Skvernelis rodė, kad jis dalyvaus rinkimuose, bet galutinio sprendimo nesakė ilgai“, – pabrėžė VDU profesorius A.Krupavičius.
Pasak jo, sensacija būtų vienas vienintelis sprendimas – jei premjeras rinkimuose nedalyvautų. Tačiau, kaip pastebėjo V.Dumbliauskas, premjero elgesys išduoda, kad save politikoje jis mato.
„S.Skvernelis mato save politikoje. Ar jis antrą kadenciją eis ministro pirmininko pareigas – klausimas. Jei valdančioji koalicija po rinkimų bus sudaryta iš labiau kairiųjų partijų, tai tikėtina, kad valstiečiai gaus daugiau mandatų nei socialdemokratai. Tada antra kadencija taptų įmanoma“, – kalbėjo MRU docentas V.Dumbliauskas.
