Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, 5 proc. padidintas bankų pelno mokestis, kuriam aktyviai priešinosi V.Sutkus, galbūt susijęs su prekyba poveikiu dėl asmeninės naudos.
Kaip pranešta antradienį ryte, STT ir Generalinė prokuratūra aiškinasi 400 tūkst. eurų kilmę. Ž.Bartkus antradienį popiet paaiškino, kokie V.Sutkaus veiksmai šioje istorijoje laikomi neteisėtais.
„Neteisėtumas yra apskritai veiklos detalėse. Šiandien būtų per anksti atskleisti visą nusikalstamo veikimo schemą, tačiau galiu tik patvirtinti, kad vietoje teisėto lobizmo, buvo pasirinktas prekybos poveikiu kelias. Tai jau yra nusikalstamas veikimas.
Šiandien mes jau kalbame apie asmenį, o, kadangi tai yra viešas asmuo, tai mes jį viešai ir įvardijame, t.y. LVK prezidentą V.Sutkų, kuris į sumanytą nusikalstamą schemą galėjo įtraukti ir kitus verslininkus arba kitus asmenis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino STT vadovas.
STT vadovas: V.Sutkus bandė užsidirbti asmeniškai
Anot Ž.Bartkaus, tai, kad Seime vyksta diskusijos, yra dalinamasi argumentais komitetuose dėl siūlomo papildomo mokesčio bankams, o galiausiai priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, dar nėra neteisėta.
„Šiuo atveju iš pradžių buvo kalbama apie vienokį bankų apmokestinimo modelį, diskusijų metu modelis buvo pakeistas. Tarkim, jeigu pradžioje buvo kalba apie turto apmokestinimą, o galiausiai buvo apmokestintas pelnas. Tarnyba šiandien neturi duomenų, kad įstatymas būtų priimtas neteisėtai arba padarius neteisėtą poveikį. Kalbama apie lobizmo procesą.
Lobizmo procesas – tai kai iš atstovavimo Seime, iš argumentų teikimo vieniems ar kitiems sprendimo priėmėjams yra bandoma užsidirbti asmeniškai, tai yra traktuojama kaip prekyba poveikiu“, – įvykio aplinkybes „Žinių radijuje“ aiškino STT vadovas.
Jis tvirtino kol kas negalintis atsakyti, kas galėjo mokėti V.Sutkui už galimą prekybą poveikiu: „Kol kas detalių negaliu atskleisti, bet taip, tiriamos aplinkybės, kad tas atlygis, bet kuriuo atveju, yra nelegalus.“
Žala – visai valstybei?
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį pabrėžė, kad žala, kurią galimai padarė LKV prezidentas V.Sutkus, „galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“. Ž.Bartkus įvardijo procesus, kaip tokia žala galėjo būti sukuriama.
„Normalus teisėkūros procesas vyksta tada, kai teisėkūros procese dalyvaujantys lobistai atstovauja tam tikrai su įstatymo projekto reguliavimu susijusiai asmenų grupei ir siekia naudingo rezultato vienai ar kitai pusei.
Tačiau, jeigu argumentai yra pateikiami, jeigu bandoma daryti įtaką teisėkūros procesui, siekiant turtinės naudos sau, be jokios abejonės, gali būti, kad nukentės visuomenės interesai. Būtent tai ir turėjo omenyje generalinis prokuroras, kad plačiąja prasme, esant neteisėtam lobizmui, galėjo būti netinkamai atstovaujama visuomenės interesui“, – tvirtino jis.
STT direktorius pasakojo, kad neseniai Lietuvoje buvo koreguotas lobizmo įstatymas ir sugriežtinta lobistinė veikla, tačiau buvo padaryta išimtis asocijuotoms struktūroms.
„Tarkim, jeigu fizinis asmuo, norintis verstis lobistine veikla, jis privalo registruotis kaip lobistas, privalo deklaruoti savo veiklos duomenis, t.y. susitikdamas su vienais ar kitais valstybės pareigūnais. Tuo tarpu verslo asociacijoms to daryti nereikia, jiems nereikia registruotis kaip lobistams ir jie gali tai daryti asociacijų vardu, neva atstovaudamos verslo įmones.
Šiuo atveju, tiek verslo konfederacija, tiek bankų asociacija Seime galėjo veikti teisėtai, kaip asociacijų vardu. Tačiau tiriama nusikalstama schema, kai veikiama buvo ne atstovaujant konfederacijos nariams, bankų asociacijai, o tai daroma už atlygį, kas pagal baudžiamąjį kodeksą yra kvalifikuojama kaip prekyba poveikiu“, – sakė jis.
Lobizmo įstatyme mato spragas
Ž.Bartkaus teigimu, lobizmo įstatymas savyje turi spragų, kurias reikėtų nedelsiant spręsti: „Lobistinė veikla, pagal kurią šis įstatymas turėtų būti vykdomas, ji nėra tokia, kad leistų išvengti nusikalstamų veikų.
Užsiregistruoti kaip lobistui nėra pakankama, nes po to reikia deklaruoti ir susitikimus – su kokiu pareigūnu susitiko, kokiai veiklai atstovavo ir t.t. Vėlgi, matyt, kad šitas tyrimas galėtų paskatinti grįžti prie įstatymo peržiūros ir pasižiūrėti, kokios įstatymo spragos yra paliktos.“
Kaip anksčiau minėjo STT vadovas, LBA prezidentas M.Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.
„Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į LVK prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą“, – sakė jis.
Primename, kad Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą.
20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.
