Nuo kitų ši partija skiriasi ne tik tuo, kad neturi savo kandidatų sąrašo.
Jos nariai išvis nekandidatuoja, užtat mielai padeda arba trukdo tai daryti kitiems.
Vargu ar pavadinsi sutapimu praėjusios savaitės įvykius, kai STT-GP susėmė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą V.Sutkų, o iš susisiekimo ministro posto išmestas R.Masiulis iškart puolė aiškinti, kad sulaikytasis organizavo jo šmeižto kampaniją.
Rinkėjų, mylinčių skriaudžiamuosius, akyse eksministras išsyk tampa kone šventuoju.
STT-GP gali ir kaip panorėjusi traktuoti teisės aktus. Pagal lobizmą reguliuojantį įstatymą prie V.Sutkaus negali prikibti?
Sunku prisikabinti ir pagal daugelį Baudžiamojo kodekso straipsnių, nes pinigus pagal oficialias sutartis gavo legaliai veikianti V.Sutkaus konsultacijų firma. Štai tuomet pasitelkiama visiems galams tinkanti prekyba poveikiu.
Kad jau šitaip, tai įmanoma pričiupti kone kiekvieną teisininką, nevyriausybininką, konsultantą ar net profsąjungų atstovą, jei tik jie teikia kokius nors pasiūlymus dėl vieno arba kito įstatymo. O visus, kurie finansiškai paremia šias organizacijas, pavadinti kyšininkais.
STT-GP partija savo galios viršūnę buvo pasiekusi valdant D.Grybauskaitei, kai slaptų pažymų kirvis ritindavo galvas vieną po kitos. Tik ar tai buvo jos įrankis, ar jį kažkas sugebėdavo pakišti buvusiai prezidentei, kad pašalintų tuos, kuriuos reikia pašalinti, ir kad postus užimtų šiai neoficialiai partijai atsidavę žmonės?
Pastarasis variantas visiškai tikėtinas.
Kaip ir tai, kad STT-GP nelinkusi palikti valdžios olimpo į Prezidentūrą atėjus G.Nausėdai, su kuriuo prieš rinkimus nemažai bendravo įtariamuoju tapęs V.Sutkus.
Beje, vargu ar be šios neoficialios partijos palaiminimo Prezidentūroje patarėju darbuojasi eksministro R.Masiulio smogiku vadintas D.Kuliešius. Taigi užkulisiniai Seimo rinkimų dirigentai jau mosuoja – tik ne batutomis, o kirviais.
