Istorijos dūžiai birželio 15-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Jun 15, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1581 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą.

1926 m. kairiosios partijos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija suformavo vyriausybę, jos pirmininku tapo liaudininkų atstovas Mykolas Šleževičius.

1940 m. naktį prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, išvakarėse perdavęs prezidento pareigas Antanui Merkiui. Tą pačią dieną po pietų į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.

1945 m. Varčios miške Alytaus valsčiuje įvyko partizanų ir NKVD mūšis, kuriame žuvo 30 (kitais duomenimis – 47) partizanų, suimti 6 (kitais duomenimis – 14).

1984 m. atidarytas Devintojo forto memorialinis ansamblis Kaune. Jį sukūrė architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis.

1992 m. Šv. Kazimiero kongregacijos seserys atgavo Pažaislio vienuolyną.

2003 m. aukotos pirmosios Mišios naujoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje. Ją suprojektavo architektai Algimantas Zaviša ir Ričardas Krištapavičius.

Įvykiai pasaulyje

1215 m. Anglijos karalius Jonas Bežemis išleido Didžiąją laisvių chartiją, kurioje, paklusdamas Bažnyčios, baronų, riterių ir miestiečių reikalavimams, apribojo karaliaus valdžią. Chartija skelbė Bažnyčios laisvę, garantavo, kad karalius laikysis įsipareigojimų, riteriams ir laisviesiems valstiečiams nebus didinami mokesčiai ir prievolės. Numatyta kontroliuoti karaliaus valdininkų elgesį, o paties karaliaus valdžiai kontroliuoti – sudaryti Karalystės tarybą iš 25 baronų. Didžioji laisvių chartija pradėjo konstitucinį karaliaus valdžios apribojimą.

1520 m. popiežius Leonas X išleido bulę „Exsurge Domine“, kurioje pasmerkė Martino Lutherio raštus, išvardino jo padarytas klaidas ir, grasindamas atskyrimu nuo bažnyčios, davė jam 60 dienų atsakyti į kaltinimus. Ši bulė tapo vienu svarbiausių kontrreformacijos dokumentų. Gruodžio 10 d. M.Lutheris su šalininkais Vitenberge ją viešai sudegino.

1752 m. amerikiečių mokslininkas ir vienas žymiausių JAV politikų Benjaminas Franklinas išrado žaibolaidį.

1775 m. Didžiosios Britanijos kolonijų Šiaurės Amerikoje antrasis Kontinentinis kongresas nutarė sukurti Kontinentinę armiją ir jos vyriausiuoju vadu paskyrė George’ą Washingtoną.

1945 m. Vokietijos mieste Viurcburge atsikūręs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė tampantis antisovietinio pasipriešinimo organizacija.

1954 m. Bazelyje įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga – UEFA.

2001 m. Šanchajuje įkurta Azijos regioninė tarptautinė organizacija – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Rusija per šią organizaciją siekia išlaikyti savo įtaką Vidurinės Azijos valstybėms. Organizacijai priklausančios šalys užima 60 proc. Eurazijos ploto.

2008 m. birželio 15–16 d. Kijeve vyko pirmoji Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų bendros asamblėjos sesija. Sprendimą įsteigti bendrą trijų valstybių asamblėją 2005 m. priėmė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai. Pagrindinis tikslas – suartinti tris valstybes, stiprinti jų politinius, ekonominius bei kultūrinius ryšius.

Gimė

1843 m. – norvegų muzikos klasikas Edvardas Griegas. Kūryboje iš pradžių plėtojo vokiečių romantinės muzikos tradicijas, vėliau sukūrė savitą stilių, turintį norvegų muzikinio folkloro bruožų. Sukūrė muzikos dramos spektakliams, labiausiai išpopuliarėjo orkestrinės siuitos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“. Mirė 1907 m.

1950 m. – aktorius Liubomiras Laucevičius.

1953 m. – lengvaatletė, pasaulio rekordininkė Vilhelmina Bardauskienė. Pirmoji iš moterų nušoko į tolį daugiau kaip 7 metrus.

Mirė

1453 m. – Maskvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo duktė Sofija Vytautaitė (apie 82 m.). Rusų istorikų teigimu, Sofija Vytautaitė buvo valdinga, sumaniai valdė didelius dvarus. Prieš mirtį įstojo į vienuolyną, priėmė vienuolinį Eufrozinos vardą. Palaidota Maskvos Kremliaus moterų vienuolyne.

1938 m. – rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (75 m.). Daug jo eilėraščių virto liaudies dainomis.

1996 m. – amerikiečių džiazo dainininkė Ella Fitzgerald (78 m.).

2001 m. – kompozitorius, visuomenės veikėjas, Nacionalinės premijos laureatas Julius Juzeliūnas (85 m.).

1940 m. naktį prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, išvakarėse perdavęs prezidento pareigas Antanui Merkiui. Tą pačią dieną po pietų į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
1940 m. naktį prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, išvakarėse perdavęs prezidento pareigas Antanui Merkiui. Tą pačią dieną po pietų į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
1950 m. gimė aktorius Liubomiras Laucevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
1950 m. gimė aktorius Liubomiras Laucevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
2003 m. aukotos pirmosios Mišios naujoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje. Ją suprojektavo architektai Algimantas Zaviša ir Ričardas Krištapavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
2003 m. aukotos pirmosios Mišios naujoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje. Ją suprojektavo architektai Algimantas Zaviša ir Ričardas Krištapavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
1954 m. Bazelyje įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga – UEFA.<br>123rf nuotr.
1954 m. Bazelyje įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga – UEFA.<br>123rf nuotr.
1992 m. Šv. Kazimiero kongregacijos seserys atgavo Pažaislio vienuolyną.<br>M.Patašiaus nuotr.
1992 m. Šv. Kazimiero kongregacijos seserys atgavo Pažaislio vienuolyną.<br>M.Patašiaus nuotr.
1984 m. atidarytas Devintojo forto memorialinis ansamblis Kaune. Jį sukūrė architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis.<br>M.Patašiaus nuotr.
1984 m. atidarytas Devintojo forto memorialinis ansamblis Kaune. Jį sukūrė architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis.<br>M.Patašiaus nuotr.
1581 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą.<br>G.Rafanavičienės nuotr.
1581 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą.<br>G.Rafanavičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)
1940 m. naktį prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, išvakarėse perdavęs prezidento pareigas Antanui Merkiui. Tą pačią dieną po pietų į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
1940 m. naktį prezidentas Antanas Smetona pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, išvakarėse perdavęs prezidento pareigas Antanui Merkiui. Tą pačią dieną po pietų į Lietuvą įžengė 15 Sovietų sąjungos divizijų – apie 150 tūkst. karių. Pavakarėje Naujojoje Vilnioje buvusi SSRS karinė įgula užėmė Vilnių, Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų įgulos – Kauną. Lietuva buvo okupuota be pasipriešinimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
1950 m. gimė aktorius Liubomiras Laucevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
1950 m. gimė aktorius Liubomiras Laucevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
2003 m. aukotos pirmosios Mišios naujoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje. Ją suprojektavo architektai Algimantas Zaviša ir Ričardas Krištapavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
2003 m. aukotos pirmosios Mišios naujoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčioje. Ją suprojektavo architektai Algimantas Zaviša ir Ričardas Krištapavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
1954 m. Bazelyje įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga – UEFA.<br>123rf nuotr.
1954 m. Bazelyje įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga – UEFA.<br>123rf nuotr.
1992 m. Šv. Kazimiero kongregacijos seserys atgavo Pažaislio vienuolyną.<br>M.Patašiaus nuotr.
1992 m. Šv. Kazimiero kongregacijos seserys atgavo Pažaislio vienuolyną.<br>M.Patašiaus nuotr.
1984 m. atidarytas Devintojo forto memorialinis ansamblis Kaune. Jį sukūrė architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis.<br>M.Patašiaus nuotr.
1984 m. atidarytas Devintojo forto memorialinis ansamblis Kaune. Jį sukūrė architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis.<br>M.Patašiaus nuotr.
1581 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą.<br>G.Rafanavičienės nuotr.
1581 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą.<br>G.Rafanavičienės nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.