„Prezidento nuomone, kiekviena valstybės institucija turi atsakingai veikti savo įgaliojimų ribose. Kiekvienos iš jų darbas turi būti nukreiptas į pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą. Visos institucijos turi dėti pastangas, užtikrinančias teisingumą vykdančių subjektų nepriklausomumą. Stūmimas į konstitucinę krizę yra itin neatsakingas žingsnis“, – G. Nausėdos komentarą BNS perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Anot prezidento atstovo, „jei Seimo nariams kyla klausimų dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai bei kaip turėtų būti suprantami Konstitucinio Teismo nutarimai, jie gali imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, tai yra kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą“.
„Prezidentui tokių abejonių nekyla“, – pažymima komentare.
Valdantieji antradienį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
Valdančiosios koalicijos tarybos vardu išplatintame pareiškime prezidento prašoma „imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos įstatyme numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo“.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad D. Žalimas pasibaigus kadencijai turėjo paskirti teismui vadovauti kitą teisėją, o šiuo metu „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
Valdančiųjų koalicinės tarybos pareiškime cituojamas KT įstatymas, kad „nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams (...) Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas“.
KT pirmininkas D. Žalimas šį valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio pasirašytą kreipimąsi pavadino „neleistinu kišimusi į šio teismo veiklą“.
„Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS antradienį sakė D. Žalimas.
Jis pažymi, kad jo nei kaip teisėjo, nei kaip teismo pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę, nes Seimui nepaskyrus naujų KT teisėjų pareigas toliau eina baigusieji kadenciją.
S. Skverneliui abejonių kelia D. Žalimo vadovavimas Konstituciniam Teismui
Kyla abejonių, ar pasibaigus jo kadencijai Dainius Žalimas teisėtai vadovauja Konstituciniam Teismui (KT), sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Klausimai yra aktualūs, į kuriuos reikia atsakyti, – ar pirmininkas turi eiti pareigas, kol bus paskirtas teisėjas į jo vietą, ar pasibaigus kadencijai turėtų būti kitais principais pirmininko paskirtas laikinasis vadovas“, – antradienį sakė Vyriausybės vadovas.
„Abejonės tokios yra, o atsakymus, matyt, teisės teoretikai išgvildens“, – teigė jis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad klausimas dėl D. Žalimo kilo po trijų mėnesių nuo kadencijos pabaigos todėl, kad tik dabar teisininkai padėjo susigaudyti, jog gali būti pažeidžiamas įstatymas.
„Mes ne visi esame teisininkai, ir teisininkai mums padėjo susigaudyti, kad iš tikrųjų, atrodo, pažeidžiamas įstatymas. Antra vertus, net atrodo, paties Konstitucinio Teismo išaiškinimas tuo klausimu“, – antradienį sakė R. Karbauskis.
Valdantieji antradienį pranešė kreipęsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo kaip KT pirmininko įgaliojimai negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
Valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio teigimu, įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas KT pirmininkas, todėl D. Žalimas, nutrūkus jo įgaliojimams, turėjo paskirti laikinąjį teismo vadovą.
Valdantieji į prezidentą dėl D. Žalimo kreipėsi po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo neteisėta pripažinta Seime veikusi komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, ir jos išvados. Jai vadovavo „valstiečių“ atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Valdantieji kreipėsi į prezidentą dėl KT vadovo įgaliojimų
Valdantieji kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
„D. Žalimas, nutrūkus jo, kaip pirmininko, įgaliojimams nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. O įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas KT pirmininkas“, – kreipimesi cituojamas valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis.
.Anot kreipimosi, „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
Valdančiųjų koalicinės tarybos pareiškime cituojamas KT įstatymas, kad „nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams (...) Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas“.
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas nurodo, kad Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, tai įvyko šių metų kovo mėnesį, tačiau parlamentas nepaskyrė naujų teisėjų – visos trys teimtos kandidatūros buvo atmestos.
Savo kreipimesi valdantieji prašo prezidentą „imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos įstatyme numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo“.
Valdančiųjų koalicinė taryba savo kreipimesi kelia klausimą dėl Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų legitimumo.
„Pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo klausimas yra ypač svarbus, nes paskui, remiantis teisės principu iš neteisės nekyla teisė, gali būti kvestionuojamas ir jo, kaip Teismo pirmininko, priimtų sprendimų teisėtumas“, – sakoma kreipimesi.
Valdantieji į prezidentą dėl D. Žalimo kreipėsi po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo neteisėta buvo pripažinta Seime veikusi komisija. Jai vadovavo valstiečių atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
