Savo ruožtu profesorius Vytautas Landsbergis, komentuodamas G.Nausėdos metinį pranešimą, pasigedo didesnio dėmesio grėsmei iš Rusijos, tačiau pritarė šalies vadovo minčiai, kad Lietuvoje esą jau pasiektas politinės kultūros dugnas.
S.Skvernelis kritikos neįžvelgė
Paklaustas, kaip vertina metinėje kalboje išsakytą G.Nausėdos mintį, kad „politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus“, S.Skvernelis sakė „neįžvelgiantis jokių kritikų“.
„Aš manyčiau, kad reikėtų galbūt tos retorikos atsisakyti ir vertinti prezidento pranešimą kaip tokį, koks jis buvo: aš matau norą ir tikslą, kad jis, kaip prezidentas, nuo kadencijos pradžios nori vienyti ir telkti tiek tautą, tiek politikus. Aš neįžvelgiu čia kažkokių kritikų.
Kas bendrai sistemai, visiems buvo pasakyta, kiekvienas gali prisitaikyti, matyt, ir prisitaikė politikai. Bet aš manau, kad šitas pranešimas yra apžvelgiantis visas svarbiausias prezidento atsakomybes, yra telkiantis ir duodantis peno pamąstymams ateičiai“, – teigė premjeras.
Prezidentas G.Nausėda metinėje kalbėjo minėjo, kad politikų „asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“.
Klausiamas, ar spaudė į valdžios įstaigų vadovus skirti partijai palankius asmenis, S.Skvernelis atsakė neigiamai bei pridūrė apgailestaujantis, kad ne visuomet pavyksta suderinti kandidatūras į tam tikras pozicijas.
„Ne, tikrai ne, mes su prezidentu turime gerą dialogą. Aišku, gaila, kad ne visuomet pavyksta susitarti dėl vienos ar kitos kandidatūros, bet nuosekliai laikėmės to ir laikomės toliau – jokių partijų kandidatų, jokių preferencijų niekada neteikiau ir nemanau, kad ateityje teiksiu“, – tikino S.Skvernelis.
G.Nausėda kalboje sakė, kad politinės kultūros kartelė yra nuleista iki visiško dugno. „Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Tiesa, nors prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų pavardžių neįvardijo, pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
„Kiekvienas gali vertinti, ką prezidentas turėjo omenyje, matyt, reikia prezidento klausti. Tai yra ne vien šitos kadencijos diskusijų klausimas ir vertinimo dalykas“, – situaciją pakomentavo S.Skvernelis.
Klausiamas, kaip vertina Prezidentūros ir Vyriausybės santykius, premjeras teigė, kad buvo visko, tačiau esminis dalykas – jog ieškoma dialogo. Klausiamas, ko pasigedo metiniame pranešime, S.Skvernelis juokavo, kad „neišgirdo pagyrų Vyriausybei“.
„Jei rimtai, manau, prezidentas labai aiškiai apžvelgė vis svarbiausias jam pagal Konstituciją numatytas gyvenimo sritis. Jis paminėjo tiek pasiekimus, tiek skaudulius, tiek problemas“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
V.Landsbergis: „Norėčiau matyti pasipriešinimo valią“
Tuo tarpu profesorius V.Landsbergis, komentuodamas prezidento G.Nausėdos metinį pranešimą, dėmesį sutelkė į Rusijos grėsmę ir esą pernelyg mažą dėmesį jai.
„Matau padėtį taip: Lietuvą, kaip gražią mergaitę, kuri stovi darželyje, o iš už tvoros jau užmesta kilpa ir ją smaugia. Sako – mes iš savo suverenios teritorijos tą darom. Kitas virvės galas yra užsienyje, tai nieko negalite padaryti. Manau, kad galime padaryti ir galime daryti daugiau. Ir reikia daryti šiandien. O mintys, kad klaidų buvo prieš 12 metų, visada būna.
Prieš metus taip pat buvo klaidų. Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę. Galbūt prezidentas vienas negali to įkūnyti. Turi būti ir Vyriausybė, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta.
Kitais klausimai taip pat, bet šiaip yra gyvybinis klausimas, kuris man labiausiai rūpi toje distancinio spaudimo situacijoje – tai nėra paprastas dalykas, bet turėtų būti vieninga strategija visų valdžios grandžių. Laiškai nėra pats blogiausias dalykas. Tylėjimas yra blogiau“, – teigė jis.
Tačiau profesorius pritarė minčiai dėl prezidento minėtos politinės kultūros, kuri, pasak G.Nausėdos, pasiekė dugną. „Jau keletą kartų mes taip galvodavome, kad blogiau būti negali, o paskui pasirodo, kad gali. Norėčiau tikėti, kad jau pasiektas dugnas ir prasidės kilimas aukštyn. Bet bus tikrai didelių pastangų, kad liktume dugne“, – tikino V.Landsbergis.
V.Pranckietis: gerovės valstybės akcentas parodo išlaikytą prezidento kryptį
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po šalies vadovo G.Nausėdos kalbos sakė, kad gerovės valstybės akcentas metiniame pranešime parodo prezidento siekį išlaikyti pasirinktą kryptį.
„Pranešimo turinys palietė visas mūsų sritis ir labai nuosekliai, gerovės valstybė buvo paminėta daugiau nei dešimt kartų, ir tai buvo turbūt savo programinės rinkimų kampanijos tęstinis veiksmas, parodant, kad aš veikiu ta pačia kryptimi kaip ir dirbau prieš tai, ir ką žadėjau, stengiausi padaryti“, – komentavo V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas taip pat teigė išgirdęs šalies vadovo norą tartis su skirtingomis politinėmis jėgomis, nes „politinė diskrecija neleidžia prezidentui padaryti visko, kaip jis norėtų“.
„Jis daug kartų tai paminėjo, kad turėtų būti tariamasi, kuriama kažkokia bendra opinija atskirais klausimais, kad jie galėtų būti išspręsti ir taip pasiekiami rezultatai“, – sakė V.Pranckietis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pranešime „buvo nuoširdžiai padėkota žmonėms, kurie buvo pirmose gretose kovoje su COVID-19 pandemija ir ta pandemija buvo suvaldyta“.
R.Karbauskis: nesupratau, ką prezidentas turėjo omeny
Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė atmetantis prezidento G.Nausėdos per metinį pranešimą pareikštą kritiką dėl politinės atsakomybės ir konstitucinės krizės. Jis tvirtino nelabai suprantantis, ką prezidentas turėjo omeny, kalbėdamas apie tai, kad politinė kartelė nuleista iki visiško dugno.
„Jeigu turėjo galvoje, kad iš tikro mūsų darbas Seime ar politiniame gyvenime Lietuvos daugiau supriešinimo atmosferoje vyksta, tai faktas, bet jeigu šnekėti, ar valdančioji dauguma to siekia, tai ne, o opozicija, kuri siekia supriešinti visus tarpusavy, tai – stilius, kuris nesikeitė 30 metų ir jis nesikeičia toliau“, – sakė R.Karbauskis.
Be kita ko, šalies vadovas savo metiniame pranešime teigė, kad pastarojo meto aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia šalį į konstitucinę krizę. Valstiečių lyderis taip pat teigė nesuprantantis, ką prezidentas šiuo atveju turėjo galvoje.
„Vat šito aš visai nesupratau, jeigu turime omenyje mūsų kreipimąsi dėl Konstitucinio Teismo pirmininko, tai mes padarėme taip, kaip prezidentas siūlė“, – teigė valdančiųjų lyderis.
R.Karbauskis tvirtino artimiausiu metu ketinantis kreiptis į KT išaiškinimo, nes „teisinėje bendruomenėje yra skirtingos nuomonės“, jis tikino, kad tai nėra bandymas kvestionuoti KT sprendimų.
Valdančiosios koalicijos partneriai šią savaitę pareiškė manantys, kad KT pirmininkas Dainius Žalimas pareigas eina neteisėtai ir paragino prezidentą G.Nausėdą spręsti situaciją. KT pareiškė, kad nepagrįstų abejonių skleidimą vertina kaip politinį spaudimą.
Kovą baigėsi D.Žalimo ir dar dviejų KT teisėjų kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Pareigą prezidentui Seime daryti metinį pranešimą numato Konstitucija. Metiniame pranešime apžvelgiama padėtis šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politika. Su prezidento G.Nausėdos metiniu pranešimu susipažinti galite čia.
G.Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.
