Konstitucinio teismo paskelbtas išaiškinimas, kad A.Širinskienės vadovaujamos Seimo tyrimo komisijos girnos beveik dvejus metus malė tuščiai, supykdė valdančiuosius.
Atsitokėję po nepalankaus teismo sprendimo antradienį valdantieji suabejojo, ar Seimo komisiją ir jos išvadas neteisėtomis pripažinusiam KT vadovaujantis Dainius Žalimas šias pareigas vis dar eina teisėtai.
Dėl to politikai kreipėsi į šalies vadovą G.Nausėdą, tačiau pastarasis nukirto, kad jam panašių abejonių nekyla, ir paragino neprovokuoti konstitucinės krizės.
Lyg to būtų maža, Seimo darbotvarkėje antradienį atsirado siūlymas apkarpyti Konstitucinio teismo teisėjų imunitetą.
Valdantieji kreipėsi į prezidentą: nepatenkinti Konstitucinio teismo pirmininko veiksmais
Tokius valdančiųjų veiksmus opozicija įvertino kaip bandymą susidoroti su KT ir paragino A.Širinskienę trauktis iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko posto.
Valstietė savo ruožtu atkirto niekur nesitrauksianti, be to, yra įsitikinusi, kad prieš ją nukreiptos konservatorių atakos kyla dėl jų vedliui G.Landsbergiui nepalankių komisijos išvadų.
Įžvelgė siekius įbauginti
Valdančiųjų veiksmus G.Landsbergis pavadino jų lemiamu mūšiu prieš KT, o pagrindinė puolimo leitenantė yra A.Širinskienė.
Anot opozicijos lyderio, valstiečių taikiklyje KT esą yra atsidūręs jau anksčiau, kai stojo skersai kelio dėl nacionalinio transliuotojo, aukštųjų mokyklų jungimo ir kitų valdančiųjų užmojų.
„Mano galva, valstiečiai siekia įbauginti šį teismą, kad ateityje jo galimi sprendimai nebūtų tokie griežti.
Pradėtos kelti abejonės dėl KT pirmininko gali būti impulsyvi reakcija – nevaldomas noras spirti atgal, kai paliečiamas nervas.
Valstiečiai gavo skaudžiai. Turbūt tai vienas skaudžiausių šio teismo smūgių.
Manau, kad valstiečiai siekia kaip nors suimti KT į kumštį. Jau seniai matyti ir jų noras bet kokiu būdu infiltruotis į šį teismą. Gal dabar, kompromituojant teisėjus, mėginama pasidaryti sau erdvės įkelti į jį koją tuo atveju, jeigu Seimo rinkimai jiems susiklostytų ne visai palankiai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Landsbergis.
Valstietė mato desperaciją
Tačiau griežtas konservatorių lyderio tonas bei svarstymai apie valdančiųjų kėslus „pagrindine leitenante“ jo įvardytą A.Širinskienę tik prajuokino. Iš posto verčiama trauktis valstietė tikino nenusiteikusi su kuo nors kariauti.
„Aš įsivaizduoju, kad opozicijai yra gili desperacija, niekaip nesugebant pateikti paaiškinimo dėl G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės padaryto sandorio už vieną eurą, o iš esmės tuos paaiškinimus reikės pateikti.
Kyla daug klausimų ir dėl konservatorių įtakos KT sprendimams – ar opozicijos atstovai su teismo pirmininku D.Žalimu nederina galimų kreipimųsi į šį teismą? Tokie veiksmai demokratinėje visuomenėje tikrai negali būti toleruojami“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Politikė nesureikšmino ir raginimų trauktis iš posto.
Anot jos, jei politikams reikėtų trauktis iš pareigų po KT sprendimų, pirmasis taip pasielgti turėjo buvęs konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
Per 2008–2009 metų ekonominę krizę priimtus kai kuriuos sprendimus KT irgi yra pripažinęs prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Nori tik aiškumo ir tvarkos
Seimo komiteto pirmininkė sakė, kad valdantieji neturi tikslo sumenkinti KT ar kitų teismų, bet jiems kelia nerimą besiklostanti padėtis.
„Jau beveik metus Aukščiausiasis teismas neturi nuolatinio vadovo. Tai tikrai nenormalu. Dabar matome, kad panaši padėtis ima klostytis ir KT.
Atrodo, kad nei prezidentas, nei kiti kandidatus į KT teisėjus galintys siūlyti subjektai to daryti neskuba ir šio teismo atnaujinimas gali užtrukti nežinia kiek laiko.
Girdime pareiškimus, kad naujos kandidatūros, ko gero, iš viso nebus teikiamos, nes šis Seimas kandidatams esą kelia pernelyg aukštus reikalavimus.
Iš tiesų Seimas nori, kad būtų pateikta bent vieną konstitucinės teisės specialisto kandidatūra, bet mums kažkodėl sakoma, kad tokių nėra“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Širinskienė.
Bet ar dabar imtos kelti abejonės dėl KT pirmininko einamų pareigų teisėtumo nesukels dar daugiau sumaišties?
A.Širinskienė teigė tokios grėsmės nematanti: „Valdančiosios frakcijos specialiai kreipėsi į prezidentą, kad jis imtųsi politinės lyderystės ir išjudintų problemos sprendimą.
Įstrigus naujų teisėjų paskyrimui Konstitucinio teismo įstatymo nuostatas dėl KT pirmininko pavadavimo galima aiškinti įvairiai. Tiesiog būtų gerai, kad įvyktų normali teisinė diskusija ir vėliau niekam nekiltų jokių abejonių.“
Susiję straipsniai
Abejonių kilo ir premjerui
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis irgi tikino, kad jokio puolimo prieš šį teismą nėra, bet teisininkai esą išaiškino, jog įstatymas nenumato KT pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas vadovas, todėl D.Žalimas, nutrūkus jo įgaliojimams, esą turėjo paskirti laikinąjį teismo pirmininką.
Savo nuomonę pareiškė ir premjeras Saulius Skvernelis: „Klausimai yra aktualūs, į juos reikia atsakyti, – ar KT pirmininkas turi eiti pareigas, kol bus paskirtas teisėjas į jo vietą, ar pasibaigus kadencijai turėtų būti kitais principais pirmininko paskirtas laikinasis vadovas.
Abejonių tokių kyla, o atsakymus, matyt, teisės teoretikai išgvildens.“
Įvertino kaip kišimąsi
Tuo metu D.Žalimas pareiškė, kad diskutuoti šiuo atveju nėra ko, – jo, kaip teisėjo ar pirmininko, įgaliojimai nėra nutrūkę, todėl ir paskirti laikinojo teismo vadovo jis taip pat neprivalo.
Tai padaryti KT pirmininkas žadėjo tada, kai žinos, kada baigsis jo įgaliojimai.
Be to, D.Žalimas nusistebėjo, kad abejonių dėl jo įgaliojimų valdantiesiems kilo tik po nepalankaus sprendimo dėl A.Širinskienės komisijos, ir įvertino tai kaip neleistiną politikų kišimąsi į KT veiklą.
Mato, ką reikėtų keisti
Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Šileikis irgi neabejojo, kad KT pirmininkas gali eiti pareigas, kol turi šio teismo teisėjo įgaliojimus.
Tiesa, buvęs KT teisėjas atkreipė dėmesį, kad galbūt verta galvoti apie aiškesnį reguliavimą ir numatyti galimybę, jog prasitęsus teisėjo, einančio pirmininko pareigas, įgaliojimams, kai nepaskirtas jo įpėdinis, pirmininko pareigas perimtų kitas numatytu būdu parenkamas teisėjas.
Pasak E.Šileikio, įstatymą jau anksčiau reikėjo papildyti nuostatomis, kurios įtvirtintų šį atskyrimą, kad būtų galima ateityje išvengti įtampos, susijusios tiek su Aukščiausiojo teismo, tiek su KT pirmininkų skyrimu.
Prezidentas nenori krizės
Abejonių, ar D.Žalimas gali toliau eiti pareigas, nekilo ir prezidentui.
„Stūmimas į konstitucinę krizę yra itin neatsakingas žingsnis.
Jei Seimo nariams kyla klausimų dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai ir kaip turėtų būti suprantami Konstitucinio teismo nutarimai, jie gali imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, tai yra kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį teismą.
Prezidentui tokių abejonių nekyla“, – tokią G.Nausėdos nuomonę perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Valstiečiai žada paklausyti
R.Karbauskis trečiadienį pranešė, kad valdantieji ketina paklausyti Prezidentūros patarimo ir kreipsis į KT išaiškinimo dėl jo pirmininko įgaliojimų.
Politikas kartojo, kad valdantieji neginčija nepalankaus KT sprendimo dėl A.Širinskienės vadovautos komisijos teisėtumo ar jos tyrimo išvadų: „Nėra net tokio tikslo ginčytis. Juk komisija yra kolegialus organas, teisme irgi ne vienas žmogus sprendžia.“
R.Karbauskis nemato ir jokios galimos konstitucinės krizės, apie kurią užsiminė prezidentas: „Kuo čia dėta krizė? Mes jokios krizės nekeliame, tik mums atrodo, kad yra pažeidžiamas įstatymas ir vienas KT išaiškinimų.“
Užsiminė apie apkaltą
Apie konstitucinę krizę buvo kalbėta ir po to, kai Seimas į pareigas laiku nepaskyrė trijų pasiūlytų naujų kandidatūrų į KT teisėjus.
Balandį Seimo narių paramos nesulaukė nei G.Nausėdos teikta advokatės G.Lastauskienės, nei Seimo pirmininko V.Pranckiečio siūlyta buvusios KT kanclerės I.Danėlienės, nei laikinosios Aukščiausiojo teismo pirmininkės S.Rudėnaitės parinkta šio teismo teisėjo A.Norkūno kandidatūra.
Susiję straipsniai
Po šio balsavimo G.Nausėda iš pradžių pareiškė ketinantis teikti tą pačią kandidatūrą, o vėliau užsiminė, kad tai padarysiąs tik kitos kadencijos Seimui.
Tačiau toks galimas prezidento neveikimas užkliuvo teisės ekspertams.
Vilniaus universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas E.Šileikis „Lietuvos rytui“ pareiškė, kad šalies vadovui gali grėsti apkalta, jeigu jis šalintųsi jam Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų pareigų.