Paaiškėjo, kad Lietuvos valdžia pripirko tūkstančius lavonmaišių: panikavo labiau nei skelbia

Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys niūriausi scenarijai.

Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antanas Matulas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antanas Matulas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>T.Bauro nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, panašu, jog pandemijos pradžioje valdžios kabinetuose buvo svarstomi ir patys juodžiausi scenarijai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Jun 19, 2020, 2:06 PM, atnaujinta Jun 20, 2020, 10:37 AM

Ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje iš dalies patvirtino jau kurį laiką sklandžiusius gandus apie valstybės lėšomis nupirktus tūkstančius karstų COVID-19 aukoms.

Tiesa, ministras teigė, kad buvo pirkti ne karstai, bet lavonmašiai. „Ne Sveikatos apsaugos ministerijoje, bet, kiek žinau, Vyriausybėje tikrai buvo svarstoma dėl kūno maišų pirkimo ir buvo tam ruošiamasi, nes čia ne juokas, jei būtų jų prireikę“, – patvirtino A.Veryga.

Ministras Seimo nariams priminė, kad per karantiną buvo nustatyti ir specialūs reikalavimai, kaip turi būti laidojami nuo COVID-19 mirę asmenys.

„Taip, jie (lavonmaišiai, – Red.) buvo planuojami ir perkami, kiek žinau, buvo sudėliota specifikacija. Bet ne karstai, o kūno maišai“, – patikslino ministras, bet negalėjo atsakyti, kiek tokių maišų buvo nupirkta.

Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybė planavo įsigyti mažiausiai du tūkstančius lavonmaišių. Kas su jais bus daroma, portalui lrytas.lt išsiaiškinti nepavyko.

Vyriausybė karantino pradžioje buvo sulaukusi ypač daug kritikos dėl menko apsirūpinimo priemonėmis prieš infekciją.

A.Verygai buvo priekaištaujama, kad trūksta testų, o medikai su mirtina liga kovoja plikomis rankomis, nes apsaugos priemonių stigo net tiesiogiai su infekcija susidūrusiose gydymo įstaigose.

Apie šias pandemijos pradžioje kilusias problemas priminęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas portalui lrytas.lt teigė, kad turbūt reikėjo pagalvoti ir apie karstus ar lavonmaišius.

„Bet vis dėlto pirmiausia reikėjo pagalvoti kaip gelbėti žmonės ir medikus, apie medikamentus ir testus, kurių trūkumas buvo slepiamas, o ne kur dėti lavonus. Pasirodo, kad vietoje tų priemonių, kurios apsaugotų medikus ir pacientus, labiau buvo rūpintasi lavonmaišiais“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Politikas mano, kad šią galimą problemą buvo galima spręsti paprasčiau. Anot A.Matulo, ko gero, būtų užtekę su laidojimo įmonėmis susitarti dėl rezervo.

„Šiek tiek keista, kad Vyriausybė iš pradžių rūpinosi tik lavonmaišiais, o tada, kai kilo sumaištis, ėmė galvoti ir apie apsaugos priemones, tam pasitelkti kariuomenės logistikos specialistai.

Nors tais dalykais, kurių akivaizdžiai trūko, turėjo būti apsirūpinta pagal pernykštį ministro įsakymą, kuris numato, kai turi būti pasiruošta gripo epidemijai.

Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėjo būti aprūpintos apsaugos priemonėmis, kurių reikia per įprastą gripo epidemiją“, – priekaištavo buvęs medikas.

Vis dėlto, kaip rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, didesnioji jos dalis mano, kad Vyriausybė tinkamai sprendė krizę.

Birželio 5–13 dienomis atlikto tyrimo metu 58,8 proc. respondentų sakė, kad juos tenkino centrinės valdžios veiksmai, 26,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 14,8 proc. neturėjo nuomonės.

Tyrimo duomenimis, Vyriausybės veiksmais labiau patenkinti vyresni žmonės nei jaunimas.

Skirtumas matyti ir pagal gyvenamąją vietą – vilniečiai Vyriausybės darbus vertina blogiau nei kitų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Vyriausybė kovo 16 dieną įvedė karantiną ir paskelbė 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo planą.

Karantino režimo ribojimai pradėti švelninti nuo balandžio vidurio, jis visiškai atšauktas nuo birželio 17 dienos, o paramos verslui ir gyventojams planas nuolat tobulinamas.

Vyriausybės atstovai sako, kad ryžtingi veiksmai padėjo suvaldyti pandemiją, nes sergamumo ir mirtingumo rodikliai Lietuvoje yra daug geresni nei Europos Sąjungos vidurkis, nors tyrimų atliekama daugiau nei kitose Europos šalyse.

Anot valdžios atstovų, iki šiol vykdyta atsakinga fiskalinė politika leidžia pigiai pasiskolintomis lėšomis švelninti krizės padarinius ir stimuliuoti ekonomiką.

Opozicija teigia, kad krizės pradžioje medikams trūko apsaugos priemonių ir testų tyrimams, Vyriausybė slėpė tikrąją padėtį, sutriko kitų medicinos paslaugų teikimas, parama verslui vėluoja, o skolintos lėšos leidžiamos neskaidriai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.