Europos Komisijai – skundas dėl neteisėtos valstybės pagalbos skyrimo LRT Per 5 metus skirta net 227 mln. eurų

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ pirmadienį pateikė skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

 LRT<br>LRT nuotr.
 LRT<br>LRT nuotr.
Europos Komisijai – skundas dėl neteisėtos valstybės pagalbos skyrimo LRT.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos Komisijai – skundas dėl neteisėtos valstybės pagalbos skyrimo LRT.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas ir Arnas Marcinkus.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
 Dr. Karolis Kačerauskas.<br> T.Bauro nuotr.
Monika Garbačiauskaitė Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Garbačiauskaitė Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Garbačiauskaitė Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Garbačiauskaitė Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 22, 2020, 10:00 AM, atnaujinta Jun 23, 2020, 2:48 PM

Iš Lietuvos valstybės biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigų, LRT nuo 2015 m. iki šių metų pabaigos bus gavusi 227 mln. eurų dydžio finansavimą, kurį kiekvienais metais tvirtindavo LR Seimas. Valstybės skiriamo finansavimo dydis auga įspūdingais tempais. Jeigu 2015 m. visuomeniniam transliuotojui iš valstybės biudžeto buvo skirti 29 mln. eurų, šiemet skiriamas finansavimas siekia jau daugiau nei 46 mln.

Tai gerokai viršijo žiniasklaidos rinkos augimo tempus. Kita vertus, šiuo metu aiškėja, kad toks finansavimas pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles.

Pristatant skundą ir jo motyvus, pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija. Įdomu tai, kad į šią konferenciją neatvyko nė vienas LRT žurnalistas – nacionalinis transliuotojas atsiuntė tik savo teisininką. 

Konkuruoja su komerciniais rinkos dalyviais

„Seimo tvirtinamas finansavimas visuomeniniam transliuotojui atitinka visus ES valstybės pagalbos požymius, todėl jis turėjo būti suderintas su EK. Tai nebuvo padaryta. Todėl pagal galiojančias taisykles, tokia valstybės pagalba yra laikoma neteisėta ir privalo būti sugrąžinta į valstybės biudžetą. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2015 m.

Lietuvoje galiojantis visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis iš principo netenkina prielaidų, kurių EK tikisi iš valstybės pagalbos priemonių. Skirdama finansavimą LRT Lietuva neužtikrino, kad LRT transliuojamas ir internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu. Maža to, LRT skiriamo finansavimo dydis nėra niekaip susietas su LRT sąnaudomis ir neturi nepriklausomo bei efektyvaus sąnaudų kontrolės mechanizmo.

Tokios kontrolės nebuvimas sudaro LRT prielaidas dalyvauti reklamos rinkoje mažesnėmis, nei rinkos kainomis, bei mokėti už perkamą turinį daugiau nei gali komerciniai rinkos dalyviai veikiantys rinkos sąlygomis. Dėl šių priežasčių Lietuvoje galiojantis LRT finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją ir iš principo negali būti suderintas su Europos Komisija“, – sakė EK inicijuotoje byloje pareiškėjus atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas dr. Karolis Kačerauskas.

„Kviestionuojamas neteisėtas finansavimas, neteisėta valstybės pagalba. Seimo skiriamas finansavimas neatitinka griežtų EK reikalavimų valstybės pagalbai“, – teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.

Pasak jo, šiuo skundu siekiama aiškumo ir bendrų visiems priimtinų taisyklių, kurios neiškraipytų rinkos. 

A.Marcinkui antrino ir advokatas dr. K.Kačerauskas, tikindamas, kad LRT konkuruoja su komerciniais rinkos dalyviais, kurie veikia rinkos sąlygomis, kai tuo tarpu LRT turi galimybę prieiti prie viešųjų finansų. „Čia yra pavojus demokratijai ir žodžio laisvei“, – pabrėžė jis.

„Tas finansavimas, kuris numatytas LRT nuo 2015 metų, atitinka visus valstybės pagalbos požymius, atitinkamai jis leidžiamas tik gavus atskirą EK leidimą, tokio leidimo nebuvo gauta, tai reiškia, kad ši valstybės pagalba išimtinai dėl tokios techninės priežasties būtina sugrąžinti į valstybės biudžetą“, – aiškino advokatas.

Klausimų kyla dėl konkurencijos sąlygų

Nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams nerimą kelia ne tik nesąžiningos ir galiojančius teisės aktus pažeidžiančios konkurencijos sąlygos, bet ir pats EK bei teismų praktikos neatitinkantis nacionalinio transliuotojo modelis.

„Mes visiškai sutinkame su tuo, kad visuomeniniai transliuotojai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Tačiau Europoje egzistuoja tam tikros taisyklės kaip tai turi būti daroma. Jeigu Europoje kalbama apie tai, kad visuomeninis transliuotojas turi vykdyti tam tikrą misiją, kurios vykdymą ir sąnaudas turi kontroliuoti nepriklausomos institucijos, tai LRT tokios kontrolės neturi ir pati viena sprendžia kokiu mastu jai konkuruoti su komerciniais rinkos dalyviais.

Vienintelis LRT kontrolės mechanizmas yra LRT taryba, tačiau ji veikia aiškiame interesų konflikte ir efektyvios kontrolės negali įgyvendinti.

Neigiamas pavyzdys yra ir LRT vystomas internetinis naujienų portalas. Iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vykdyti tokią veiklą. Tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių. Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“ – skundo motyvus komentavo Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas A.Marcinkus.

Išskiria dvi problemas

Advokatas dr. K.Kačerauskas akcentavo, kad išskiriamos dvi pagrindinės problemos. Visų pirma, LRT misija, pagal kurią turėtų būti teikiama valstybės pagalba, finansuojant LRT iš valstybės biudžeto, yra išplaukusi ir nėra griežtai apibrėžta. Antrasis probleminis aspektas yra susijęs su kontrolės problema.

„Mes turime misiją, kuri nėra apibrėžta pakankamai aiškiai LRT įstatyme. <..> Antroji dalis, kalbant apie pačią kontrolės instituciją, jos, kaip tokios, nėra. Dėl tokios situacijos matome pavyzdžius, kai LRT naudoja valstybinį finansavimą, išeidama iš savo misijos ribų“, – detalizavo jis.

Pasak skundo iniciatorių, valstybės skirtos lėšos iškraipo konkurenciją, LRT perimant privačių rinkos dalyvių auditoriją, o konkurencijos iškraipymai kartu atsiranda reklamos, turinio įsigijimo ir pardavimo bei darbo rinkos srityse.

Skundas ne prieš LRT

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas A.Marcinkus pabrėžė, kad tai nėra skundas prieš LRT. Jo nuomone, skundas taip pat neturėtų supriešinti žiniasklaidos bendruomenės.

„Tikrai nemanau, kad skaldo žiniasklaidą. Šitas kreipimasis nukreiptas į sprendimų priėmėjus – tai nėra skundas prieš LRT. Tai yra skundas prieš Lietuvos valstybę“, – sakė jis.

Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, šio skundo atsakovu yra Lietuvos Respublika.

Advokatas paaiškino, kad skundas yra yra visiškai nesusijęs su noru kontroliuoti turinį, veiklą ir kitus panašius dalykus – skundas susijęs su techniniu aspektu, kai finansavimas yra nesuderintas su EK, o pati LRT misija, kuriai skiriamas finansavimas nėra aiškiai apibrėžtas ir yra išplaukusi.

A.Marcinkus patikino, kad skundu nėra siekiama pakeisti LRT finansavimo modelio skiriant lėšas iš biudžeto. Siekiama, kad modelis būtų suderintas su EK, o tada funkcionuotų teisėtai.

Gali užtrukti kelerius metus

Advokato dr. K.Kačerausko teigimu, skundo nagrinėjimas gali užtrukti kelerius metus.

„Pirmas veiksmas yra skundo užregistravimas. Antruoju etapu šis skundas iškeliaus Lietuvai, Lietuva turės galimybę atsiliepti. Tada EK priiminės sprendimą. Pats tyrimas nėra greitas, to tyrimo kontekste bus diskutuojama apie praeitį. Dažniausia mes kalbame apie dviejų-trejų metų laikotarpį“, – paaiškino advokatas.

Europos Komisija jau yra priėmusi apie 40 sprendimų, nurodančių suderinti valstybės pagalbą Europoje veikiantiems visuomeniniams transliuotojams bei koreguoti tokią pagalbą reguliuojančius įstatymus.

Iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas. Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.

LRT vadovė: komercinė žiniasklaida skundu EK siekia sumažinti LRT finansavimą

Skundo tikslas yra sumažinti Lietuvos radijo ir televizijos LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro, tvirtino LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms“, – sakoma M.Garbačiauskaitės-Budrienės komentare BNS.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad pagal Konstituciją „visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką, ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių komercinių transliuotojų“.

„Tam, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją, LRT yra svarbus jos turinio pasiekiamumas – dėl to tiek daug dėmesio pastaraisiais metais skyrėme vystydami naujienų portalą, kuriame integruojame LRT radijo ir televizijų programų turinį. LRT svarbu pasiekti visas visuomenės grupes, įskaitant jaunimą, kuriam interneto žiniasklaida dažnai yra vienintelis naujienų šaltinis“, – sakė LRT vadovė.

Ji taip pat laikėsi pozicijos, kad LRT portalas „nesudaro konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai“, nes jame atsisakyta komercinės reklamos.

„Vis labiau fragmentuojantis informacijos kanalams, daugėjant melagienų, vartotojai turi teisę į tikslią, nešališką ir patikimą informaciją, ir čia LRT vaidmuo labai svarbus. Auditorija turi teisę į prasmingą, neklikbaitinį turinį“, – BNS perduotame komentare pažymi M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.