Profesinės mokyklos kasmet siūlo naujovių ir tampa vis patrauklesnės praktinių įgūdžių ieškantiems moksleiviams, o neretai ir jau studijas baigusiems absolventams.
Skaidrus priėmimas
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys sako, kad prieš trejus metus imtasi įstatymo korekcijų, kurios užtikrino priėmimo į profesines mokyklas skaidrumą.
„Prieš trejus metus rengiant naują profesinio mokymo įstatymo redakciją įrašyta nuostata, kad priėmimas į profesines mokyklas vyksta centralizuotai. Norintieji įgyti profesinę kvalifikaciją turi prašymus teikti per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą. Stojimas vyksta panašiai kaip į aukštąsias mokyklas.
Garantuojamas skaidrumas, be to, šis būdas pateikti dokumentus patogesnis ir dirbantiems užsienyje vasarą ar nuolat“, – pasakojo viceministras.
Didžiausias profesinių mokyklų privalumas – praktinis mokymas. A.Plikšnys tikina, kad praktinio mokymo vertė šiuo laikotarpiu gerokai padidėjo.
„Praktiniai įgūdžiai visuomet praverčia, ypač dabar, kai darbo rinkai reikia daug naujų kompetencijų turinčių žmonių. Mokymo programos profesinėse mokyklose yra trumpesnės, trunka nuo metų iki poros, asmuo po baigimo įsilieja į rinką, gali būti konkurencingą atlyginimą gaunančiu darbuotoju. Mes sakome, kad visa mokyklinio švietimo sistema pagrįsta principu – mokykla kiekvienam. Profesinės mokyklos tikrai tai daro – priima visus norinčius, per praktinį mokymą yra paprasčiau sudominti jaunimą“, – įsitikinęs viceministras.
Kviečia pasimatuoti profesiją
Tiesa, vis dar gajus požiūris, kad profesinės mokyklos priima tik tuos, kurie netinka studijuoti aukštosiose.
„Požiūrį keisti sudėtinga ir jis nepasikeičia per dieną ar net kelerius metus. Svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į pokyčius, vykstančius profesinėse mokyklose.
Pati profesinio mokymo sistema pasikeitė, vien tik į įrangą investuota apie 120 mln. eurų. Atsirado sektoriniai praktinio mokymo centrai. Norėdami, kad mokytis profesijos ateitų ir gimnazistai, šiemet organizuojame jiems priėmimą į profesinio mokymo programų modulius“, – sakė viceministras.
Šiemet stoti į profesines mokyklas gali ir 9–12 klasių moksleiviai. Jiems pagal suderintą grafiką profesinėje mokykloje bus galima rinktis profesinio mokymo programą arba atskirus jos modulius.
„Bendrojo ugdymo programa profesinėse mokyklose nėra pagrindinė veikla, todėl sudarėme sąlygas neišeiti iš gimnazijos, kurioje mokinys mokosi, bet turėti galimybę mokytis profesijos modulio profesinėje mokykloje. Taip didės profesinio mokymo patrauklumas, mažės konkurencija tarp profesinių ir bendrojo ugdymo mokyklų. Didžiuosiuose miestuose tai nėra labai aktualu, tačiau kaimiškosiose vietovėse konkurencija jaučiama“, – apie naujovę pasakojo A.Plikšnys.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė pridūrė, kad devintokai ir dešimtokai, pasirinkę tam tikrus modulius profesinėse mokyklose, vienu šūviu nušautų du zuikius.
„Jiems tai būtų galimybė pasimatuoti profesiją. Jie iš profesinių mokyklų siūlomų modulių gali išsirinkti labiausiai patinkantį ir keletą metų to mokytis. Pavyzdžiui, mūsų profesinio rengimo centre siūlome išmokti komponuoti augalus, susipažinti su makiažo paslaptimis, modeliuoti šukuosenas, pasisiūti tekstilės gaminių ir t.t.“, – aiškino ji.
Tokie moksleiviai taip pat turi registruotis per LAMA BPO sistemą.
Mokymo kokybė patenkina lūkesčius
Direktorė atkreipė dėmesį, kad skirtingo išsilavinimo mokiniams parengtos ir skirtingos mokymosi programos.
„Tų, kurie įstoja po 10 klasių, ir tų, kurie jau turi vidurinį išsilavinimą, skiriasi programų kvalifikacinis lygmuo. O pastarasis lemia tam tikrų įgyjamų įgūdžių sudėtingumą. Mokiniai po 10 klasių, įstoję į profesinio rengimo centrą, įgyja ir vidurinį išsilavinimą. Kartais atrodo, kad vidurinis išsilavinimas nebus toks kokybiškas kaip gimnazijose. Nenoriu sutikti. Mūsų mokykloje dirba puikūs pedagogai, brandos atestatų pažymiai džiugina, nemažai baigiančiųjų iš brandos egzaminų sulaukia kone aukščiausių įvertinimų. 11–12 klasėse daugiau dėmesio skiriame bendrųjų gimnazijos dalykų mokymui su nedideliais profesijos intarpais. Tretieji metai būna skiriami išskirtinai profesijai“, – apie mokymo procesą aiškino dr. N.Pileičikienė.
Paklausiausios lieka paramedikų, masažuotojų, kosmetikų, kirpėjų specialybės. Auga susidomėjimas slaugytojo padėjėjo profesija. Gana populiari floristo specialybė. Nepelnytai primirštos avalynės gamintojo, siuvėjo, sukirpėjo-konstruktoriaus mokymo programos.
Prof. dr. Pranas Žiliukas, LAMA BPO prezidentas
„Šiuo metu darbo rinkoje nestinga pokyčių, todėl tiksliai prognozuoti, kiek bus stojančiųjų į profesinio rengimo mokyklas, sudėtinga. Vietų šiemet čia skirta daugiau – apie 20,5 tūkst. Praėjusiais metais į profesines mokyklas priimta 19,3 tūkst. asmenų.
Prašymai teikiami nuo gegužės 20 dienos. Nuo šios datos gauta daugiau nei 3 tūkst. prašymų. Iš 9–10 klasių moksleivių kol kas gauta apie pusę šimto prašymų.“
Visą leidinį „Studijos ir karjera“ rasite čia.
