Motinos ir dukters iš Panevėžio karą dėl 5-metės lydi nepagražinta išpažintis ir monstrės etiketė

Intriguojanti šeimos istorija tęsiasi. Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras. Ji tikina, kad iš klaidų jau pasimokė ir yra pasiryžusi pati, be niekieno pagalbos, užauginti savo dukrą, nors pajamos – tik valstybės pašalpos.

Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jauna moteris, iš kurios Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai atima penkiametę dukrą, pasakoja apie savo klystkelius ir sunkią vaikystę, motiną, esą besielgusią lyg monstras.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Gailutė Kudirkienė, „Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt

Jun 23, 2020, 6:29 PM

Panoro kalbėti dukra

Po mūsų dienraštyje neseniai papasakotos istorijos, kaip 59 metų panevėžietė Silva (vardai pakeisti) kyla į kovą dėl savo penkiametės anūkės, norėdama tapti šios globėja, nes, esą, vaiko gimdytoja jos dukra mergaite tinkamai nesirūpina, viešai pasisakyti panoro ir jaunoji moteris – 25 metų Erika.

Anksčiau ji telefonu korespondentei neatsiliepė, o dabar pati paskambino į redakciją ir sutiko iškloti kitą istorijos pusę. Tarti žodį šia tema panoro ir jaunos moters močiutė iš tėvo pusės.

Kaip neseniai rašėme, Silva kelis kartus yra kvietusi vaiko teisių atstovus, šie anūkę išveždavo, o paskui grąžindavo motinai. Moteris yra įsitikinusi, kad vaikas su biologine motina augti negali, nes ši girtauja, laksto su svetimais vyrais ir penkiametei tokioje aplinkoje nesaugu.

Vaiko teisių pareigūnai grėsmių mažametei neįžvelgia, sako, jei motina ir suklydo, tai pasitaisė, vaiką prižiūri tinkamai, tad močiutei šansų į globą nėra.

Antrą jaunos moters dukrą augina vaiko tėvas, gimdytoja jo nelanko jau pusantrų metų.

Motina nesanti šventoji

Su Erika susitinkame mieste.

Nedidukė, daili, ryškūs ilgi plaukai. Į akis krinta tatuiruotės ant abiejų rankų. Šypteli – tai jaunystės laikų klaidos.

„Ko ji iš mano vaiko nori? Pinigų, šimtas procentų“, – pati paklausia, pati ir atsako apie savo motiną.

Čia pat patikina, kad jos dukrytė turi ką valgyti, kur miegoti, stogą virš galvos, tad močiutei nėra ko vėjo kelti.

„Ji anūkei per 5 metus nėra nė žaisliuko nupirkusi, ir man niekad niekuo nepadėjo, į gyvenimą turėjau pati kabintis. Kitų vaikai kalėjime sėdi, motinos krepšius tįsia, o čia niekuo nepadeda. Labiau mylėjo mano brolį, jam ir automobilį naują nupirko“, – nuoskaudas lieja pašnekovė.

Esą dabar anūkę pasisavinti trokštanti jos motina tikrai nėra šventoji.

Erika iš vaikystės prisimena vien bausmes: lupti gaudavo už kiekvieną smulkmeną, tai šaukštą ar šakutę netyčia numetė, tai lėkštė nukrito. Tikina, kad ir žaislų beveik neturėjo, jų motina nenupirkdavo.

Pati neatmena, bet močiutė, tėvo motina, pasakojo, kad artėjant prie penkerių metų kartą prisisiojo lovą, motina už tai ją prilupo.

„Aš savo dukros niekad nemušu, mažam vaikui ir daiktai iš rankų krenta, ir ne visada klauso, betgi reikia suprasti – tai vaikas“, – kalba ji.

Moteris piktinasi motinos kaltinimu, kad anūkė šlapinasi į lovą. Esą namie niekad taip nebūdavo, o jei pas globėją nuvežtas vaikas apsišlapino, tai suprantama, kad nuo streso, juk atskirtas nuo mamos, tampomas po svetimus namus.

Vaiko nepaliko, pasisodino prie stalo

„Kiekvienas padarom klaidų, bet iš jų mokomės. Štai persižegnoju: mėnesiui savo vaiko niekad nesu palikusi, kaip kad motina pasakoja“, – tikina ji.

Jauna moteris paneigia ir kad yra girtaujanti.

„Kiekvienas išgeriam per progas. Aš irgi. Savaitgaliais. Porą butelių alaus“, – tikina.

Bet pripažįsta, kad kai pastarąjį kartą policija ir vaiko teisių gynėjai atėmė iš jos dukrą, pripūtė net 2 promiles. Bet nesijautė apgirtusi, viską prisimena. O ir dukros bendrabučio kambaryje nebuvo palikusi vienos, mergytė buvo kartu prie stalo, jų kompanijai kilnojant taureles.

Pažino kvaišalų skonį

Pašnekovė paneigia ir motinos tvirtinimą, kad ji niekad nedirbo ir tėvams sėdėjo ant sprando.

Kai su pirmagime gyveno pas motiną, šiai esą mokėjo kas mėnesį po 50 eurų. Pinigų esą buvo pasitaupiusi, kai porą metų dirbo visokius paprastus darbus Anglijoje.

„Užsienis yra užsienis, ten ką gauni, tą ir dirbi, juk reikia kažkaip išgyvent“, – sako.

Ji prisipažįsta, kad gyvendama užsienyje buvo pradėjusi vartoti ir narkotikus.

Dabar nebesisvaiginanti.

Iš Anglijos grįžo todėl, kad pasiilgo namų, draugų ir net motinos, su kuria niekad nesutarė.

Kai jau buvo susilaukusi pirmagimės, net 7 mėnesius dirbo vienoje modernioje Panevėžio gamykloje. Tikina, kad darbo vietos neteko dėl etatų mažinimo.

Vėliau dvi savaites dirbo kitoje gamykloje, bet ten nepatiko, esą ten nesiskaito su žmonėmis. Tris savaites dirbo paštininke, bet buvę per sunku, nuo sunkių krepšių nešiojimo skaudėjo nugarą.

„Gaunu socialinę pašalpą. Dar vaiko pinigus, nors jie maži“, – aiškina, iš ko gyvena.

Ji teigia, kad „Sodros“ mokama bedarbio pašalpa ir socialinio skyriaus mokami pinigai vaikui per mėnesį sudaro apie 500 eurų.

Pašalpos esą užtenka viskam – ir maistui, ir buto nuomai, lieka ir pramogoms, ir net pasitaupyti.

„Finansiškai man motina niekad gyvenime nėra padėjusi, tik tėtis ir močiutė. Pinigų aš jų nekaulydavau, matydami, kaip man sunku, jie patys duoda“, – pasakoja ji.

Trenkė už neišplautą indą

Pašnekovė sako, kad aštrūs konfliktai su motina prasidėjo jai esant dešimties metų.

Kartą už neišsiplautą lėkštę motina jai trenkė per veidą. Toliau santykiai kasdien tik blogėję.

Kai sulaukė 14-os, ją motina įgrūdusi į psichiatrinę. Ten po poros savaičių močiutės pastangomis iš nervų ligų skyriaus buvo paleista.

„Ne aš, o pati motina turi psichikos problemų“, – gan ramiai dėsto.

Su motina ji jau pusmetį nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, draugystės su ja neieško, o štai motina prie jos esą vis kabinasi, kenkia, šmeižia.

„Noriu tik vieno: kad paliktų mane ir mano vaiką ramybėje, negadintų mums gyvenimo“, – sako ji.

Moteris pasakoja, kas dėjosi, kai motina pirmą kartą iškvietė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnus ir šie išsivežė mergaitę.

Tą kartą ji buvusi blaivi, grįžusi namo sutartu laiku, o dukrelės nėra.

„Sulinko kojos, parkritau, ėmė trūkti oro“, – nupasakoja, koks stresas tada apėmęs.

Buvo saugu, bet nepatiko kontrolė

Jauna moteris niekaip nesuveda galų, kodėl motina žūtbūt užsimetė iš jos atimti vaiką. Juk kai augino pirmagimę ir laukėsi antrojo vaiko, motina ją nėščią su kūdikiu ant rankų iš buto tiesiog ištrenkusi: sukrovusi ir už durų palikusi jos ir vaiko daiktus, pakeitusi spynas, o pati kuriam laikui išvažiavusi pas draugę.

Po to, kai išsiskyrė su antrosios dukros tėvu ir atsisakė pretenzijų į mažąją mergaitę, motina su pirmagime ją vėl priėmė į savo namus. Bet čia prasidėjęs įprastas terorizavimas: tu to ir ano nemoki, nesugebi, ne taip elgiesi, ne taip gyveni.

„Stengdavausi į ginčus nesivelti, išeidavau su vaiku pas draugę. Viskas baigėsi taip pat – už durų sukrovė mano ir vaiko daiktus ir mus vėl išmetė į gatvę. Žiemą, per šalčius“, – pasakoja.

Jai buvo pasiūlyta apsigyventi moterų krizių centre Rožių gatvėje esančiuose šeimos namuose. Ten Erika ištvėrė trumpai.

„Ten su žmonėm nesiskaito, viena jų gyventoja yra ir savotiška prižiūrėtoja, ji puldavo ant manęs ir ant vaiko – tai pavėlavau grįžti, tai koridoriaus neišploviau“, – pasakoja.

Todėl iš saugios aplinkos pabėgo ir susirado kampą abejotinos reputacijos bendrabutyje.

Norėtų gyventi užsienyje

„Dabar neturiu darbo, bet ieškau“, – kalba ji.

Mergytė eina į darželį, jiedvi dažnai bendrauja su močiute iš tėvo pusės. Neseniai ji buvo vienai dienai išvykusi su draugais, mergaitę prižiūrėjo močiutė.

Jauna moteris tikina, kad ne pati sugalvojo papramogauti, tai pasiūlė tėvas, dabar gyvenantis su savo motina.

O kaip intymių jos vietų nuotraukos, sudėtos į kompiuterį šalia mergaitės fotografijų? Jaunoji moteris atkerta, kad tai visiškas pramanas, motinos fantazijos.

„Kodėl, kai tik man gyvenimas pradeda klostytis, motina ima kenkti? Man iš jos nieko nereikia, tegu tik prie mūsų nelenda ir negadina gyvenimo“, – vis kartoja.

Prieš kelias dienas Erika kreipėsi į teismą, padavė prašymą dėl galimybės matytis su antrąja dukra. Moteris tikina, jog nėra vaiko atsisakiusi, tik pasirašiusi susitarimą, kad nemokės vaikui alimentų, bet ir nereikš į jį pretenzijų.

Dabar gi socialinės darbuotojos, kurios Erikai yra priskirtos, patarė išsikovoti teisę bent jau matytis su anksčiau palikta dukrele.

Artimiausios moters vizijos – su abiem dukrom išvykti gyventi į Angliją. Kaip ji tai padarys, pasirašiusi dokumentą, kad nereikš į vyresnėlę pretenzijų?

Pripažįsta, kad padūkusi

„Padūkus tai padūkus, ir protaujanti nelabai. Kad geria – teisybė. Dabar gal mažiau geria, – anūkę Eriką apibūdina jos močiutė, tėvo motina. Tačiau kartu prideda: – Bet ką ji vargšė augdama iškentė, tai ojojoj!“

Ji esanti jau 82 metų, nebelabai kuo galinti anūkei ir proanūkei padėti, bet širdis krauju pilasi.

„Va ir šiandien abi pas mus buvo, maisto įdėjom, 20 eurų davėm“, – pasakoja.

Marti esą skriaudė ne tik vaiką, kelis kartus sumušusi ir savo vyrą.

„Vaiką net labai mušdavo“, – tvirtina.

Vienas smurto atvejis buvęs itin žiaurus. Tą kartą ji su marčia sode prisiskynė braškių, parnešus namo mergaitė pripuolė prie uogų. Įsiutusi motina vaikui taip trenkusi, kad tas pradėjęs vemti, užėję traukuliai.

Vyras ir močiutė norėjo kviesti greitąją, bet Silva neleido.

„Kokia ji bebuvus, ta Erika, bet ji vis tiek mūsų žmogus. Jei jos motina būtų buvus kitokia, gal Erika kitaip elgtųsi“, – sako ji.

Tikina, kad smurto nebuvo

Vėl susisiekiam su Silva. Ar tikrai augindama Eriką ją nuolat mušė?

Išgirdusi klausimą apie smurtą moteris ilgokai patyli, paskui ištaria: „Eikit eikit.“

Sako, kad dukra kuria versijas, taip nebuvo.

Paaiškinus, kad ir anyta tvirtina mačiusi smurtą, vėl ištaria: „Eikit eikit.“

Vėliau pokalbyje moteris prisipažįsta, kad dukrai kartkartėm pliaukštelėdavo. Kaip ir visi tėvai. Sako, tai dariusi nedažnai.

„Neatsimenu tokio atvejo, kad vaiką būčiau daužiusi“, – kalba ji.

O kaip dukros pastaba, kad pačiai motinai reikia psichiatro pagalbos?

Silva prisipažįsta, kad pas psichiatrą ji tikrai lankėsi, gėrė vaistus.

„Man buvo nerimo priepuolių“, – sako ji ir patikslina, jog dabar yra sveika. Kartu pripažįsta, kad dukra galėjo paveldėti polinkį į tas ligas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.