„Manau, kad politinė tradicija ir kultūra to reikalautų, jis turėtų pasitraukti“, – antradienį sakė Saulius Skvernelis.
„Arba yra kitas variantas – opozicija galėtų suformuoti Vyriausybę, nes dabar mes ir de facto, ir de jure esame mažumos Vyriausybė“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis tvirtino gerbiąs V. Pranckiečio pasirinkimą.
„Kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti. Ilgametis valstiečių partijos narys atrado, kad yra liberalių pažiūrų, ir žmogus, matyt, vadovaudamasis tomis pažiūromis pasirinko politinę jėgą de jure. De facto jau nuo praėjusio rudens matome, kad Seimo vadovybėje opozicija turi daugumą“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.
„Keistoka, kad opozicija turi Seimo vadovybę – praktiškai valdybą ir Seimo pirmininką“, – pridūrė jis.
Anot S. Skvernelio, pastarieji balsavimai dėl kai kurių svarbių įstatymų, kuriuos Vyriausybė teikė, taip pat parodė, kad V. Pranckietis jaučiasi opozicija valdantiesiems – jis balsavo lygiai taip pat, kaip balsuoja opozicija.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis savo ruožtu antradienį sakė, kad V. Pranckiečio pasirinkimas rodo, jog jis niekada nebuvo valstietiškų pažiūrų.
„Matyt, jis apsimetinėjo“, – teigė jis.
Tačiau R. Karbauskis teigė nebeinicijuosiąs V. Pranckiečio atstatydinimo.
„Politiškai labai neatsakinga laikyti Seimą įkaitu, kadangi šio metu Seimo valdyba, nepaisant, kad Seimo dauguma yra kitų pažiūrų, valdyba yra opozicijos rankose“, – sakė jis.
2016 metais V. Pranckietis Seimo rinkimuose dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet dėl nesutarimų su šios partijos pirmininku pernai rugsėjį jis pasitraukė iš „valstiečių“. Sudarę naują koaliciją, „valstiečiai“ norėjo Seimo pirmininko postą užleisti partneriams, bet V. Pranckietis nesutiko atsistatydinti iš Seimo vadovų. „Valstiečių“ inicijuotas jo atleidimas iš pareigų žlugo.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
