Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio, tai, kas dabar vyksta Lukiškių aikštėje, yra pasityčiojimas iš istorinės atminties. Tuo tarpu idėjos iniciatoriaus partietė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad Lukiškių aikštės smėlyje žaidžiantys vaikai parodo, kad laimėjome.
„Kol jie čia riejasi, aš matau ten šokinėjančius vaikus, pilnus jėgų, zujančius nuo fontanėlių iki smėlio, nešančius, statančius, žaidžiančius. Savo vaizduotėje susikūrusius kiekvienas savo pasaulį. Ir tiems baisiems ir tragiškiems KGB ir Gestapo rūmams priešais savo gyvybe šaukiančius – MES LAIMĖJOM“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė A.Armonaitė.
Kelia apibrėžtos funkcijos klausimą
R.Karbauskis ketvirtadienį Seime patikino, kad nauju įstatymu keliamas ne aikštės valdymo, bet jos funkcijos klausimas. Šį klausimą išprovokavo netinkamas Vilniaus savivaldybės elgesys aikštės atžvilgiu.
„Jeigu nebūtų teisminio proceso, tai tokiu atveju galima būtų ir aną įstatymą priiminėti, bet yra teisminis procesas ir aš suprantu, kad konservatoriai tikriausiai jaučiasi, gyvendami ne teisinėje valstybėje. Mes laikomės principo, kad turi pasibaigti teismai, tada galima bus sprendimą priiminėti. Jeigu teismo sprendimas leis įgyvendinti tą projektą, kuris laimėjo konkursą, tokiu atveju taip ir atsitiks. <..>
Ne, čia ne apie valdymą klausimas. Čia yra klausimas apie tai, kas tokioje aikštėje galėtų būti vykdoma, pavyzdžiui, yra šnekama ir apie moralinius principus. Tai yra tokie dalykai, kokie dabar dedasi, vykti negalėtų, jei įstatymas būtų priimtas“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Tačiau politikas neatmetė, kad jei savivaldybė su Lukiškių aikštės klausimu susitvarkyti nepajėgs, jos pavaldumas galėtų būti perduotas tam tikrai institucijai. Šiuo atveju R.Karbauskis minėjo Gedimino kalno pavyzdį, kai jo priežiūra atiduota Nacionalinio muziejaus kompetencijai.
Pliažo likimas – aiškus
Anot valstiečių lyderio, paplūdimys turi bet kokiu atveju būti panaikintas dėl istorinės ir moralinės aikštės reikšmės.
„Bet kuriuo atveju likimas pliažo yra aiškus – tai jis turės būti sutvarkytas ir panaikintas. Tai čia jau ne tik tuo remiantis, čia ir paveldosaugos klausimai ir taip toliau.
Šnekant iš principo apie šios aikštės reikšmę ir vietą valstybėje, tai yra reprezentacinė Lietuvos aikštė, atitinkamai toje aikštėje yra nužudyti ir sukilimo dalyviai, yra daug dalykų, kurie neleidžia imtis tokių reiškinių, kurių ėmėsi Vilniaus savivaldybė, įrengdama tiesiog kažkokį tai pliažą, kuris pažeidžia bet kokius pagarbos mūsų istorijai principus ir moralės principus“, – prieš Seimo posėdį teigė jis.
Pliažo įrengimą LVŽS pirmininkas apibrėžė kaip pasityčiojimą iš istorinės atminties.
„Manau, kad tie vaikai, kurie juo džiaugiasi, jiems jų tėvai nepapasakojo, kad šitoje vietoje prieš tam tikrą laiką buvo žudomi žmonės, šalia tos aikštės yra pastatas, kur buvo kankinami ir žudomi tūkstančiai žmonių. Ir yra mūsų atmintis, istorinė atmintis.
Ką padarė Vilniaus savivaldybė – pasityčiojo iš tos atminties“, – sakė jis, patikindamas, kad Vilniuje yra labai daug vietų, kur galėtų būti pliažai.
Tikisi ir konservatorių palaikymo
Lukiškių aikštės klausimą kėlė ir konservatorių partijos atstovai. Vis tik, pasak valstiečių lyderio, konservatoriai akcentus dėlioja kitaip: „konservatoriai šneka apie Vyčio projektą, reikia šnekėti apie pačią aikštę, jos reikšmę“.
R.Karbauskis minėjo, kad, nepaisant to, tikisi ir konservatoriškų pažiūrų konservatorių partijos atstovų balsų. Vienintelė bėda, jo teigimu, ta, kad tokių žmonių „labai mažai Seime“ – jų yra gal tik dešimt, o visi likę yra liberalai, todėl nesipriešins sostinės mero elgesiui.
„Kada degina liemenėles moterų šitame pliaže, tai jau pereina tam tikras žmonių savigarbos ribas. Tai akcija, kuri su sveiku protu, nesusieina“, – akcentavo valstietis.
30 metų aikštė politikams nerūpėjo?
„Laisvės partijos“ lyderė A.Armonaitė tikino, kad „30 metų Lukiškių aikštė nei vienam iš šitų dabar labai susirūpinusių politikų nerūpėjo“. Politikė sukritikavo iniciatyvą, kuria siekiama pakeisti Lukiškių aikštės valdymo tvarką.
„Visi klampojom po raudoną purvyną, limpantį prie batų, valydavomės tuos batus į žolę, aplenkdavom tą aikštę ratu, kad, neduokdie, nedulkėtų. Bet va atsirado kas ją sutvarkė ir dabar jau galima turėt savo labai tvirtą nuomonę, kas ten galima, kas pridera, ir kas ne. Netgi įstatymo projektai vienas po kito registruojami Seime. Nusimato tiesioginis Seimo valdymas Lukiškių aikštėje“, – rašė ji.
