Ekspertai įvertino Seimo darbą: daug chaoso ir isterijos

Intensyvia darbotvarke ir net keliais neeiliniais posėdžiais Seimas šeštadienį baigė pavasario darbo sesiją. Tačiau kovo 10 dieną prasidėjusi sesija politologų vertinama labai prieštaringai. Visiškai kitokį valdančiųjų darbą prieš rinkimus deklaravę valstiečiai, atrodo, tikslo visai nepasiekė. Negana to, šalia priimamų sprendimų jie įsisuko į asmeninių susidorojimų ar keršto akcijas.

 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Politologai įvertino Seimo pavasario darbo sesiją. <br> D.Umbraso nuotr. 
Politologai teigia, kad opozicija nėra stipri. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politologai teigia, kad opozicija nėra stipri. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo projektus priima skandalų kontekste. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo projektus priima skandalų kontekste. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2018-07-02 12:49

Sesija labai dviprasmiška

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pripažino, kad pagrindiniai rezultatai pasiekti.

„Kalbu apie mokesčių reformą. Ji jau, galima sakyti, yra baigta. Bet vertinant visą sesijos laikotarpį, ji buvo gana chaotiška. Viena vertus, labai rimti darbai ir tyrimai buvo atliekami Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dėl nelegalios įtakos darymo. Tikrai atskleista daug informacijos, o tai reikšmingas ne tik šios sesijos, bet ir visos kadencijos darbas“, – pozityvius akcentus Seimo darbe vardijo politologas.

Tačiau T.Janeliūnas rado ir ką pakritikuoti. Jo teigimu, kai kuriems darbams pagrįsti konkretaus paaiškinimo rasti taip ir nepavyko.

„Kita vertus, kiti komitetai ar tyrimo komisijos sunkiau pagrindžia savo reikalingumą bandydamos tiek įgelti konservatoriams ir tirti jų buvusią veiklą ar LRT situaciją, tiek įvertinti A.Skardžiaus apkaltos galimybes.

Buvo daug padrikų, sunkiai paaiškinamų darbų ir dar sunkiau paaiškinamų sprendimų. Jiems, mano manymu, išeikvota daug energijos, bet nepateikta jokio prasmingo rezultato. Tai ta sesija yra labai dviprasmiška“, – savo vertinimą pateikė jis.

Perklaustas, ar tikrai valdantieji dar yra tie, kurie yra „kitokie“, politologas teigė, kad taip sakyti priežasčių nėra, nes valstiečiai kuo toliau, tuo labiau pamina savo pačių principus.

„Absoliučiai nėra niekuo kitokia ši valdančioji dauguma. Nebent dėl vieno aspekto galima ją išskirti. Stengdamasi išlaikyti savo persvarą Seime, ji daro vis daugiau nusižengimų pačių principams ir elgiasi labai nekorektiškai net kai kuriais atvejais.

Kad ir paskutiniai siūlymai elementariai papirkti koalicijos partnerius – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją bandant keisti dotacijų skyrimo tvarką. Tiek politinės moralės, tiek teisės prasme tai yra akivaizdus sąjungininkų papirkinėjimas“, – pasakojo T.Janeliūnas.

Jis teigė, kad tai yra labai ryškus šios valdančiosios daugumos veiklos bruožas. „O visa kita – intrigos, kovos su kitomis politinėmis jėgomis, bandymai aiškinti, kuo jie geresni, niekuo nesiskiria nuo kitų partijų. Visi žaidžia panašius žaidimus“, – vertino politikos ekspertas.

Opozicija, anot politologo, irgi pasigirti negali. „Su opozicija yra labai didelė bėda taip pat“, – sakė jis. Jo teigimu, šiuo metu tvirta opozicija galima vadinti tik vieną partiją – Tėvynės sąjungą.

„Liberalai jau yra sutriuškinti ir, atrodo, nebenori lįsti į eterį jokiais klausimais. „Tvarka ir teisingumas“ lygiai taip pat nenori tapti pernelyg oponuojantys valstiečiams, nes patys retkarčiais su jais bando flirtuoti.

Opozicija yra labai silpna, maža ir perėjusi į vos ne asmeninę antipatiją ar net neapykantą vieni kitiems. Ir tai tampa svarbiau nei racionalus politinių sprendimų priėmimas. Mes matome asmeninių ambicijų karą“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė T.Janeliūnas.

Sesija isteriška

Politologas Lauras Bielinis taip pat visai nenorėjo girti šios Seimo darbo sesijos. „Mano galva, ši Seimo sesija buvo isteriška. Labai daug visiškai neproduktyvių diskusijų, daug buvo kabinėjimosi prie asmenybių, politinės konfrontacijos. Ir pagrindiniai sprendimai buvo faktiškai stumiami, vienvaldiškai įgyvendinti nekreipiant dėmesio į opozicijos abejones“, – savo vertinimą dėstė L.Bielinis.

Jis teigė, kad skandalai nėra esminis valdymo klausimas. Bet sprendžiant iš šios valdančiosios daugumos kartais tik taip ir atrodo.

„Tie santykiai ir visi atvejai parodė, kad santykiai nėra darnūs. Ir tai atskleidė, kad visi bandymai gal teisėtai, gal teisingai, gal pernelyg tendencingai, visi atvejai yra įmanomi, bet būtent tam buvo suteiktas didžiausias prioritetas ir tai yra blogai“, – apie skandalus pasakojo politologas.

Paklaustas, ar Seimo darbe dar pastebi žadėtą išskirtinumą, L.Bielinis atvirai sakė, kad ne.

„Taip, jei „kitoks darbas“ reiškia visiškai neprofesionalų darbą, skubotus bandymus spręsti problemas, nelabai kreipiant dėmesio į kitokias nuomones, ir net galimybę į jas. Tokie veiksmai ir sukėlė tai, ką turime dabar“, – teigė L.Bielinis.

Jo teigimu, jei reikėtų rašyti pažymį už darbą šioje darbo sesijoje, jis tikrai nebūtų geras. „Mes matėme daugiau klaidų nei pozityvios veiklos“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Bielinis.

Opozicijos nebeliko, ji – valstiečių viduje

Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad vienas esminių šios sesijos epizodų yra opozicijos nebuvimas. O esminė idėjų takoskyra jaučiama valdančiojoje frakcijoje.

„Ši sesija praėjo savotiškai neblogai. Apibendrindamas aš galėčiau pasakyti, kad šio Seimo bruožas – tai, kad jis neturi opozicijos, kuri gali įkąsti. Nors formaliai jie vis dar neturi daugumos, žinome, kad ir „tvarkiečiai“ neformalizuotai, bet priartėja prie sprendimų priėmimo. Ir pagrindinė takoskyra yra netgi ne tarp valdančiųjų ir opozicijos, o pačios valstiečių partijos viduje“, – jis tokias kalbas argumentavo vis akivaizdesniu premjero S.Skvernelio ir partijos pirmininko R.Karbauskio nuomonių išsiskyrimu.

„Išryškėjo du sparnai – premjero ir partijos lyderio. Ir akivaizdu, kad tai ir yra pagrindinė skiriamoji linija“, – pasakojo S.Spurga.

Jis pripažino, kad priimtais įstatymais valdantieji gali pasigirti, tačiau tikrai ne prieš rinkimus deklaruotais pažadais dėl kitokios politikos.

„Bet ši įvairiausių tyrimų gausa, aišku, irgi labai būdingas požymis. Iš tikrųjų Seimo narys valstietis Justas Džiugelis labai teisingai sako, kad valstiečių buvo žadėta, esą jie bus visiškai kitokia partija nei buvusios. Bet matoma, kad tam tikras sąskaitų suvedinėjimas ir kerštavimas kartais ima viršų. Lygiai tą patį mes matėme ir anksčiau“, – pasakojo jis.

Jo teigimu, premjero S.Skvernelio Vyriausybė užsiima „grynai technokratiniu darbu“, tačiau, anot politologo, tai nebūtinai yra blogai, net jei sprendimai priimami nepasitarus ir nepamatuotai. „Sprendimai yra vykdomi“, – teigė jis.

„O R. Karbauskio pusė yra įklimpusi į pykčius, sąskaitų suvedinėjimus, keistais išpuoliais daro savo politiką“, – savo vertinimą pateikė politologas.

„Mes dažnai kalbame apie tai, kas kur riejasi, kas su kuo pykstasi. Mes retai kalbame apie sprendimus, o dar rečiau apie sprendimų priėmimo stilių. Ką žadėjo Seimo pirmininkas V.Pranckietis? Kad bus pakeltas Seimo autoritetas. Manau, kad šioje srityje absoliučiai jokių pokyčių nėra. Viskas žinoma ir atpažįstama. Ir dar tęsis toliau“, – prognozavo politikos ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.