Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1905 m. kilo Vilniaus odininkų streikas. Veikiami 1905 m. revoliucijos Rusijoje nuotaikų jie streikavo pusantro mėnesio – iki rugsėjo 11 d. Tai buvo didžiausias Lietuvoje pramonės darbininkų streikas.
1926 m. Kaune įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga.
1930 m. po mėginimo šalyje įvykdyti pučą buvęs ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras „kaip pavojingas visuomenės tvarkai ir rimčiai asmuo“ iškraustytas iš buto Lietuvos banko pastate Kaune ir ištremtas į Platelius. Saugumo policija klausėsi jo telefono pokalbių ir skaitė visą korespondenciją. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose pas pusbrolį.
1931 m. startavo pirmasis ralis „Aplink Lietuvą“. 14 automobilių ir 12 motociklų kolona pradėjo 1020 kilometrų maratoną aplink Lietuvą. Jo nugalėtojų laukė prezidento Antano Smetonos įsteigtas specialus prizas – sidabrinė taurė, kurią pagal specialų Prezidentūros užsakymą pagamino Vokietijos juvelyrai. Šią datą Lietuvos automobilių sporto federacija laiko oficialia šalies automobilių sporto pradžia. Ralio čempionu tapo vėliau ne kartą pasaulinėse trasose pasižymėjęs pirmasis Lietuvos karo lakūnas Pranas Hiksa.
Įvykiai pasaulyje
1783 m. Kartlijos-Kachetijos karalystė (Rytų Gruzija) ir Rusija pasirašė Georgijevsko traktatą – sutartį, kuria, Rusijai garantavus Kartlijos-Kachetijos nepriklausomybę, Bagrationų dinastijos karalius Iraklijus II atsisakė savarankiškos užsienio politikos ir jo karalystė tapo Rusijos protektoratu.
1923 m. Lozanoje Turkija pasirašė taikos sutartį su Didžiąja Britanija, Graikija, Italija, Japonija, Jugoslavija, Prancūzija ir Rumunija. Ji panaikino karo padėtį tarp Turkijos ir Antantės valstybių, įteisino Osmanų imperijos suirimą, pripažino Turkijos nepriklausomybę ir nustatė jos naujas sienas Europoje bei Azijoje.
1929 m. įsigaliojo Kelloggo-Briand’o, arba Paryžiaus, paktas – daugiašalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalinės politikos įrankio.
1994 m. Kolumbijos mieste Kartachenoje įkurta Karibų jūros valstybių asociacija.
Gimė
1761 m. – 1794 m. sukilimo vadas Lietuvoje Jokūbas Jasinskis. Žuvo 1794 m.
1783 m. – Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karo vienas vadų Simónas Bolívaras. Buvo Didžiosios Kolumbijos (dabartinės Venesuelos ir Naujosios Granados) prezidentas. Aukštutinė Peru jo garbei buvo pavadinta Bolivija. Siekė suvienyti išsivadavusias Pietų Amerikos valstybes. Mirė 1830 m.
1802 m. – prancūzų rašytojas, romano „Trys muškietininkai“ autorius Alexandre’as Dumas (tėvas). Mirė 1870 m.
1828 m. – rusų rašytojas, literatūros kritikas, narodnikų ideologas, socialistas utopistas Nikolajus Černyševskis. Buvo vienas žymiausių rusų revoliucinio judėjimo ideologų. Pasak jo, socializmo susiformavimas nulemtas žmonijos raidos, o socializmo sukūrimo Rusijoje prielaida – valstiečių bendruomenė. Mirė 1889 m.
1840 m. – profesionalaus žydų teatro jidiš kalba ir žydų operos pradininkas Avramas Goldfadenas. Rumunijoje, Jasuose, įkūrė pirmąjį pasaulyje žydų teatrą. Mirė 1939 m.
1949 m. – dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Stasys Eidrigevičius.
1959 m. – verslininkas ir politikas Viktoras Uspaskichas.
Mirė
1862 m. – JAV demokratų partijos vienas įkūrėjų, JAV prezidentas Martinas van Burenas (79 m.). Buvo pirmasis prezidentas, gimęs jau nepriklausomose Valstijose.
1930 m. – rašytoja Marija Pečkauskaitė, pasirašinėjusi Šatrijos Raganos slapyvardžiu (53 m.). Reikšmingiausias kūrinys – asmeniniais vaikystės įspūdžiais pagrįsta apysaka „Sename dvare“.
1967 m. – valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas Ernestas Galvanauskas (84 m.). Tarpukariu vadovavo keturioms vyriausybėms, buvo kelių sričių ministras.
