Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1320 m. netoli dabartinių Varnių, tuomet vadintų Medininkais, įvyko Vokiečių ordino ir žemaičių mūšis. Žemaičiai netikėtai smogė plėšikaujantiems riteriams ir juos sutriuškino. Mūšis keletui metų sustabdė kryžiuočių puolimus. Medininkų mūšyje žuvo Vokiečių ordino maršalas, Rytų Pamario žemių užkariavimo iniciatorius, sudeginęs Veliuoną ir kitas žemaičių pilis, Heinrichas von Plötzke.
1920 m. į Kauną iš JAV, kur gyveno nuo 1907 m., atvyko Steponas Darius. Netrukus jis užsirašė Lietuvos kariuomenės savanoriu.
1927 m. Lietuvos Respublika ir Apaštalų Sostas pasirašė konkordatą, kuriuo įteisino Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimą. Juo įtvirtintas tikybos mokymas mokyklose, patvirtinta Lietuvos Katalikų Bažnyčios teisė valdyti savo turtą, naudotis mokesčių lengvatomis. Konkordatas galiojo iki 1940 m. birželio 26 d.
1984 m. vietoj Klaipėdos paveikslų galerijos Laikrodžių skyriaus įsteigtas Laikrodžių muziejus.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Prokuratūros įstatymą.
1991 m. Kaune prasidėjo IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jų atidarymo iškilmės vyko Ąžuolyne, tame pačiame stadione, kur 1938 m. liepą prezidentas Antanas Smetona sveikino Pirmosios tautinės olimpiados dalyvius.
Įvykiai pasaulyje
1953 m. Korėjos kare pasirašyta paliaubų sutartis – taikos sutarties šio karo dalyvės niekada nepasirašė. Fronto linija, ėjusi į šiaurę nuo 38 lygiagretės, tapo faktine Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Korėjos Respublikos siena.
1985 m. Baltijos tribunolo Kopenhagoje dalyviai pradėjo Baltijos taikos ir laisvės kruizą iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Jie siekė atkreipti pasaulio visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją bei paminėti Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto pasirašymo dešimtmetį. Dalyvavo 360 lietuvių, latvių ir estų iš įvairių pasaulio valstybių bei apie 70 užsienio žurnalistų. „Baltic Star“ laivą per visą kruizą sekė trys SSRS karo laivai.
Gimė
1876 m. – dailininkas ir skulptorius, vienas žymiausių lietuvių akvalerininkų Kajetonas Sklėrius. Mirė 1932 m.
1906 m. – lenkų politikas ir publicistas Jerzy’s Władysławas Giedroycas. Emigracijoje įkūrė vieną žymiausių lenkų išeivijos institucijų – Literatūros institutą, organizavo pokario emigracijos mėnraščio „Kultura“ leidybą. Jo iniciatyva mėnraštyje suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais. Tai darė poveikį visam Vidurio Rytų Europos regionui. Daug dėmesio skyrė Lietuvai, daugiatautei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bei jos paveldui. Mirė 2000 m.
1921 m. – matematikas, visuomenės veikėjas, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, tikimybių teorijos ir skaičių teorijos Lietuvos mokyklos kūrėjas ir vadovas Jonas Kubilius. Mirė 2011 m.
1928 m. – pianistas ir dirigentas Algis Henrikas Žiūraitis. Buvo SSRS sąjunginio radijo ir televizijos didžiojo simfoninio orkestro, Maskvos Didžiojo teatro dirigentas. Mirė 1998 m.
1936 m. – latvių ir rusų baleto artistas, baletmeisteris Māris Rūdolfas Liepa. Mirė 1989 m.
Mirė
916 m. – bulgarų švietėjas, religijos veikėjas, stačiatikių šventasis Klemensas Ochridietis (apie 76 m.). Manoma, sukūrė slavų tautų abėcėlę kirilicą.
1970 m. – buvęs Portugalijos diktatorius António Salazaras (81 m.). Kontroliavo visas vyriausybės pajamas ir išlaidas, vienas skirdavo visus ministrus, šalyje varžė politines laisves. Jo valdymo metais buvo likviduotas gyventojų neraštingumas, šalis elektrifikuota, pertvarkytas geležinkelių ir automobilių kelių tinklas, modernizuotas prekybinis laivynas. A.Salazaro valdoma Portugalija, kitaip nei dauguma Europos šalių, neatsisakė kolonijų. Pats A.Salazaras per savo gyvenimą niekada nebuvo išvykęs iš šalies.
2018 m. – architektas Algimantas Nasvytis (90 m.).
