Ką apie tai mano Punsko lietuviai, matydami tautiečių keliones dėl pigios dešros ne pačiu geriausiu metu? „Mums dėl to geriau“, – įsitikinusi Punske savos gamybos sūriais ir pačios iškepta duona prekiavusi Danutė Bansevičienė. Lietuviai ir toliau ištikimai padeda atsigauti Lenkijos ekonomikai, taip pat nukentėjusiai nuo pandemijos.
Kiti Punsko lietuviai taip pat neįžvelgė grėsmės, kad jų tėvynainiai lyg įgelti laksto per sieną. Juk užkrato židiniai toliau, prie Varšuvos ar Silezijoje, o čia, Punsko krašte, kol kas ramu.
Bažnyčioje kunigai nereikalauja
„Ar žinote, kiek kartų per šį laikotarpį dėvėjau kaukę? Vieną kartą, kai ėjau į prezidento rinkimus, – nustebino atsakymu punskietė Birutė Nevulienė. – Dusau, buvo labai nemalonu, tai išėjusi į lauką iš karto nusiėmiau. Nemeluoju, nes prie bažnyčios stoviu. Bet tada sau pasakiau: „Daugiau tos kaukės nedėvėsiu“.
Į mišias Punsko Švč.Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje skubėjusi moteris tvirtino, kad įpratusiam prie gryno oro žmogui karštą vasarą kaukės dėvėjimas sukelia daug nepatogumų: „Gal kitaip dideliuose miestuose, kur oras nešvarus ir kaukės nuo jo dar pasaugos.“
Tuo tarpu prie bažnyčios sutiktos Onos Bobinienės nuomone, susirgimų skaičių didina ne kaimynų kelionės, o tie, kurie atvažiuoja iš toliau, viruso paveiktų šalių. Ji pati gyvena tik kilometras nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos, bet per pandemiją tik kartą buvo nuvažiavusi į Sangrūdą (Kalvarijos sav.) Lietuvoje.
Pasak moters, Punsko bažnyčioje dauguma tikinčiųjų taip pat būna be kaukių, su jomis ateina vos vienas ar du. Kunigai nereikalauja, tai ir sėda melstis vienas šalia kito.
Gal čia tik Punske taip? Tačiau sekmadienio mišiose dauguma tikinčiųjų kaukių nedėvėjo ir 24 kilometrai nuo Suvalkų esančių Bečelių bažnyčioje. Tiesa, kelios dešimtys jų Dievo žodžio klausėsi lauke, stovėdami vienas nuo kito saugiu atstumu.
Priemonių yra pakankamai
Važiuodami į Suvalkus ar Seinus, Lietuvos gyventojai užsuka ir į Punską. B.Nevulienė stebėjosi, kaip atvykėliai pavyzdingai užsimaukšlina kaukes net eidami į nedideles šio miestelio parduotuves.
O.Bobinienė pridūrė, kad atvykusieji apsipirkti didesniuose prekybos centruose naudoja dezinfekcinį skystį, vienkartines pirštines, todėl mažai tikėtina, kad jie gali atvežti užkratą.
D.Bansevičienė pastebėjusi, kad kai tik po karantino Lenkija ir Lietuva atvėrė sieną, prekybos cenras „Biedronka“ buvo apgultas lietuvių. Ir tai tęsiasi iki šiol. „Galbūt dėl to Lietuvoje ir piktinasi, bet prisiminkite, jog buvo toks laikas, kai lenkai pas letuvius važiuodavo apsipirkti“, – kalbėjo savo pagamintą produkciją parduodanti moteris.
Milda Vaškevičienė iš Lazdijų, o jos vyras Vytautas – iš Punsko, jų namai ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Kaip bus, jeigu dėl pandemijos Lenkijos ir Lietuvos siena vėl bus uždaryta? Pasirodo, M.Vaškevičienė turinti leidimą, tad pas vyrą nuvažiuoti galės.
M.Vaškevičienės manymu, suvaržymų Lenkijoje gali padaugėti po Žolinės, rugpjūčio 15-osios. Tai dar kartą skaudžiai kirs Lenkijos ekonomikai ir galbūt lietuvius vėl atbaidys nuo kelionių apsipirkti.
Ilgai terliotis niekas nebenori
Anot D.Bansevičienės, virusas atėjo ir praeis, o senosios kaimo tradicijos nyksta negrįžtamai. Ir tai daug baisiau. Štai ji dar mokanti kepti ruginę duoną pagal seną receptą. Tokią duoną graibstyte graibsto, net Varšuvoje parduodanti.
Netoliese kita moteris taip pat kepanti duoną, bet jai parduoti sunkiau, nes ji neraugina kaip reikia, pernelyg pagreitina procesą.
Arba karvės, kurias moteris augina dvi. Pati melžia rankomis, spaudžia sūrius. Bet vaikai to daryti jau nenori, augina tik jaučius, kuriems reikia mažiau priežiūros, greičiau parduoti. „Visi ieško, kaip greičiau, paprasčiau, neįdedant daug darbo“, – atsiduso moteris.
