Apie visa tai – naujojoje „Mokysiu“ tinklalaidėje. Joje dalyvavo Vilniaus universiteto Vaikystės pedagogikos studijų programos II kurso studentė, šimtukininkė, VU Studentų atstovybės narė Erika Didrikaitė, Šiaulių universiteto Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos studentė, aktyvi ŠU Studentų atstovybės narė Sigita Bakaneckaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos pedagogikos studijų programos III kurso studentė, VDU Švietimo akademijos mišraus choro „Ave vita“ narė, dalyvavusi „Erasmus+“ studijų mainuose, Greta Šarkovaitė.
Įkvėpė pradinių klasių mokytoja
Greta pasakojo neprisimenanti lūžio taško, nuo kurio skaičiuotų norą būti mokytoja. Tiesa, dėl profesijos pasirinkimo abejonių niekada nekilo.
„Nuo paauglystės man nebuvo kitų minčių – žinojau, kad būsiu mokytoja. Labiausiai keitėsi, kokio dalyko mokytoja norėčiau būti. Iš pradžių planavau tapti biologijos, vėliau – dailės mokytoja. Galiausiai, gimnazijos metais apsisprendžiau tapti muzikos mokytoja“, – kalbėjo mergina.
Savo sprendimu buvo užtikrinta ir kita pašnekovė – Sigita prisiminė, jog apie pedagogiką svajojo nuo tada, kai baigė pradinę mokyklą.
„Pradinėje mokykloje aš turėjau puikų pavyzdį – savo pradinių klasių mokytoją. Mačiau ją, jos darbą – ši mokytoja buvo mano autoritetas. Kasdien ja žavėjausi. Baigiau keturias klases ir pasakiau: viskas noriu būti kaip ji. Toliau taip pat turėjau puikių pedagogų, kurie įkvėpė ir paskatino rinktis šį kelią. Tačiau pirmoji mokytoja buvo didžiausia įkvėpėja – turbūt dėl to ir pasirinkau tapti būtent pradinių klasių mokytoja“, – asmenine patirtimi dalijosi ji.
Trečiajai merginai apsispręsti padėjo įvairūs asmenybės ir profesijos testai.
„Man mokykloje sekėsi beveik viskas, tačiau nebuvo kažkokio labai, labai besisekančio dalyko. Pasvėriau asmenines savybes, vertybes, žinojau, kad man darbe reikia dinamikos – taip nusprendžiau, jog labiausiai tiktų būtų mokytoja“, – sakė Erika.
Ugdoma drąsa būti savimi
Merginos pasidalijo ir studijų patirtimi – pasak jų, universitete ne tik plečiamas akiratis, kraunamas žinių bagažas, bet ir skatinama minčių laisvė, drąsa būti savimi.
„Studijų programoje laisvės yra gana daug – leidžiama pasireikšti mūsų kūrybiniams sugebėjimams, mes rašome daug ir įvairiausių esė, vykdome projektus. Patys dėstytojai nori, kad mes atsiskleistume, atrastume savo kelią ir savitus būdus. Turėjau progą pabūti praktikoje – pamačiau, kad labai sunku susiprasti dėl autoriteto: ar tu mokiniams turi būti draugas, ar – autoritetas. Sunku atrasti balansą, tačiau universitete mes daug apie tai diskutuojame“, – pridūrė Erika.
Jai pritardama Sigita pabrėžė, kad vaikai labai greitai pajunta, jeigu bandai apsimeti tuo, kuo nesi.
„Esu labai komunikabili. Todėl man svarbiausia, kad mokytojas būtų komunikabilus ir kuo mažiau bijotų. Vaikai labai jaučia baimę. Pirmą dieną visada baisu. Atrodo, kad bijai labiau nei tie vaikai. Pirmas minutes susikaupi ir supranti, kad turi būti savimi, nes jeigu bandysi būti kažkuo kitu, vaidinti, labai pavargsi, o vaikai tai jaučia. Jie greitai perpras, atsiskleis ir tavo tikrasis veidas. Jeigu esi žmogus, kuriam patinka bendrauti, atrasti, mokytis iš naujo, tai taip ir reikia mokyti. Nebus taip, kad ateisi ir iškart būsi autoritetas – jį reikia užsitarnauti“, – savo nuomone dalijosi ji.
Patirtis studentų atstovybėse padeda pedagogo darbe
Studijų metu merginos mokosi savo dalyko didaktikos, psichologijos, kitų pedagogui būtinų dalykų. Tačiau visos jos aktyviai dalyvauja ir kitose universitetinėse veiklose. Štai, Erika – aktyvi Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VU SA) narė.
„Studijos ir dalyvavimas studentų atstovybės veikloje užima beveik tiek pat laiko. Be to, mokausi ir italų kalbos. Kalbant apie VU SA, atrodo, kad ji atima daug laiko, tačiau ši veikla – puiki proga tobulėti. Tai galima suderinti ir su pedagogo profesija, nes mokaisi valdyti žmonių komandą, kalbėti prieš publiką, ko vėliau tikrai daug reikės. Aš pati turėjau milžinišką viešojo kalbėjimo baimę, tačiau dalyvaujant VU SA veikloje teko kalbėti ir prieš 100 žmonių – tai man padėjo „perlipti“ per save“, – teigė mergina.
Sigita visus keturis studijų metus taip pat aktyviai dalyvavo Šiaulių universiteto Studentų atstovybės (ŠUSA) veikloje.
„Iš pradžių buvau kaip stebėtoja, o paskui supratau, kad mano sritis – laisvalaikio organizavimas.Tapau laisvalaikio komiteto nare, vėliau – pirmininke, galiausiai – viceprezidente. Laisvalaikio komitetas labai padeda pedagogikai, nes jame organizuojami renginiai, bendraujama su žmonėmis, stiprinama komanda“, – pasakojo ji.
Šiuo metu VDU Švietimo akademijoje muzikos pedagogiką studijuojanti Greta pasirinko kitą veiklą, kurią siūlo universitetas, – mišrų chorą „Ave vita“.
„Aš įstojau į chorą, nes nenorėjau, kad muzika būtų vien studijuojamas dalykas. Norėjau, kad nepradingtų meilė muzikai, noras muzikuoti. Dar besimokydama gimnazijoje lankiau chorą, labai įsitraukiau, tad ir atėjus į universitetą nusprendžiau šią meninę veiklą tęsti“, – apie savo pasirinkimą kalbėjo Greta.
Nuo konferencijų iki tarptautinių patirčių
Universitetai siūlo ir kitų galimybių – pavyzdžiui, pedagogų kraštu tituluojamuose Šiauliuose vyksta įvairios konferencijose, prie kurių organizavimo gali prisidėti ir patys studentai.
„Įvairios konferencijos, seminarai vyksta nuolatos. Mūsų universitetas tokių veiklų apie motyvaciją, pedagogiką, galimybes ir panašiai organizuoja tikrai nemažai. Pati išklausiau ne vieną, gavau pažymėjimų. Vyksta ir įvairūs. tęstiniai projektai. Mus nuo pirmo kurso įsitraukti skatino ir dėstytojai, sakė: dalyvaukit, klausykit, matykit, žiūrėkit. ir tai vyksta nuolat, jeigu nori gali įsitraukti, dalyvauti, gali tik stebėti“, – plačiau pasakojo Sigita.
Kita pašnekovė – Greta – pasidalijo tarptautine patirtimi: universitetas jai suteikė galimybę sudalyvauti įvairiose „Erasmus“ ir mainų programose.
„Buvau išvažiavusi į trumpalaikius „Erasmus“ objektus. Lankiausi Graikijoje ir Anglijoje, su studentų mainais – Lenkijoje. Tai man suteikė labai daug. Manau, kad kiekvienas studentas turėtų pabandyti kažkur išvažiuoti, jei tik yra galimybė. Taip viską pamatai kitu kampu, parsiveži daug idėjų, nori jas plėtoti, nes būni apsuptas ypatingai motyvuotų, įvairių žmonių. Tuo pačiu susipažįsti su įvairiausiomis kultūromis, tradicijomis, išmoksti viešojo kalbėjimo, darai įvairiausius projektus, generuoji idėjas, jas plėtoji, pristatinėji savo projektus auditorijose. Galiausiai – susirandi draugų visame pasaulyje“, – įsitikinusi mergina.
Pilną pokalbį galima rasti čia.
Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.
