Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose, domėjosi pasieniečių veikla ir aktualijomis. Po susitikimo G.Nausėda aptarė Astravo AE paleidimą, o kartu išsakė raginimą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
„Būtų nenormalu, jei sveikatos apsaugos ministras neprisiimtų atsakomybės, kuri yra jo sektoriuje ir tiesiogiai susijusi su viceministrės darbu. Galbūt galima nežinoti žmogaus, kuris toli nuo tavęs vykdo veiklą, visų darbo niuansų, tačiau viceministras yra net ir ministrą pavaduojantis žmogus. Yra daug klausimų, ministrui reiktų skubėti greičiau papoilsiauti ir grįžti į darbą“, – į koronaviruso testų pirkimo skandalus sureagavo G.Nausėda.
Prezidento teigimu, šie skandalai išryškino sistemines sektoriaus problemas. „Kai Lietuvai trūko priemonių, vis dėlto buvo daug drumsto vandens, kuriame dalis žmonių bandė ieškoti ir gaudyti žuvis. Tai nėra toleruotina ir liaudyje tai vadinama marodieryste ir su tokiais reiškiniais mes privalome kovoti“, – apibendrino jis.
Anot G.Nausėdos, prieš kalbant apie galimą A.Verygos pasitraukimą, pirmiausia reikia sulaukti „atsakymų iš ministro“.
„Sulaukime atsakymo apie tai, kaip veikė sistema, kokios buvo tos sistemos ydos ir kokia yra personalinė ministro atsakomybė už tos sistemos, švelniai tariant, ne visai patenkinamą veikimą“, – teigė šalies vadovas.
Astravas kelia nerimą
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad licencijos išskaidymas Astravo AE atveju yra paleidimo skubinimo ženklas. Prezidentas patikino, kad fizikinio atominės paleidimo galime tikėtis artimiausiu metu, bet pilnu pajėgumu elektrinė pradės veikti tik po kurio laiko.
„Nelygu, apie kokį paleidimą mes kalbame. Jei kalbame apie fizikinį paleidimą, kol kas oficialios informacijos, kad suteikta licencija, mes neturime. Bet pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad praktiškai arba pačių apsisprendimu, arba išorinių jėgų spaudimu yra tiesiog ignoruojami paskutiniai likučiai mėginimo pademonstruoti, kad rūpinamasi saugumu.
Iš esmė visa tai, kas trukdo, yra tiesiog atmetama ir einama pačiu paprasčiausiu keliu. Tai tikrai kelia nerimą. Tai kelia nerimą, kad bus labai sunku kalbėti Europos Sąjungos lygiu su Baltarusija apie tai, kad pačios Baltarusijos interesas yra įgyvendinti saugumo reikalavimus“, – kalbėjo valstybės vadovas.
G.Nausėda akcentavo ir netinkamą dalies Lietuvos savivaldybių pasiruošimą Astravo AE startui.
„Ne visos savivaldybės yra vienodai pasirengusios ir pasiruošusios šiam iššūkiui“, – sakė jis.
Aptarė sienų kontrolės klausimus
Prezidentas ketvirtadienį Trakų rajone, Paluknio kaime išlydėjo VSAT Aviacijos valdybos orlaivį ir jo įgulą į Viduržemio jūros regione organizuojamą prieš nelegalią migraciją nukreiptą operaciją „Poseidon 2020 Jūra“ bei apžiūrėjo čia įsikūrusią Aviacijos bazę. Valstybės vadovas apsilankė ir Pasieniečių mokykloje Vilniaus rajone, Medininkuose, Padvarionių pasienio užkardoje apžiūrėjo tarnyboje naudojamą ginkluotę.
Prezidentas taip pat susitiko su VSAT vadu Rustamu Liubajevu ir į Lietuvos–Baltarusijos pasienį, kur susipažino su Padvarionių pasienio užkardos valstybės sienos ruožo ypatumais.
„Apsilankėme sienų apsaugos tarnyboje neatsitiktinai. Norėjome palydėti į misiją išvykstančius kolegas. Pačioje tarnyboje norėjosi susipažinti su sienų kontrolės modernizavimo darbais, jie vyksta nuosekliai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Akcentavo investicijas į sieną su Baltarusija
Pasak valstybės vadovo, reikia atrasti lėšų investicijoms į sieną su Baltarusija, jo teigimu, šie pinigai nėra tokie dideli.
„Reikia dar tam tikrų finansų, ypatingai ties Baltarusijos siena, kad ji būtų pilnai padengta. Tie pinigai nėra tokie jau kosmiškai dideli ir tikrai jie bus atrasti“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad investicijos į sieną su Baltarusija padės apsisaugoti ir nuo nelegalių migrantų, ir nuo kontrabandininkų. „Siena 100 proc. bus saugoma moderniomis technikos ir technologijos priemonėmis ir sudarys sąlygas jaustis saugiau, apsiginti tiek nuo nelegalių migrantų, tiek ir nuo šešėlinės ekonomikos kontrabandos veiksmų“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, šiuo metu modernia technika ir technologijomis aprūpinta 37 proc. sienos su Baltarusija.
„Tik galbūt reikia apsispręsti, kokių finansinių išteklių sąskaita mes galėtume tą darbą pabaigti, analizuojame įvairias alternatyvas“, – tvirtino prezidentas.
Jis pridūrė, kad sienos su Baltarusija modernizacijai gali būti pasitelktos ne tik Lietuvos biudžeto lėšos.
„Tuo tarpu su Rusijos federacija baigiama ta kontrolė įgyvendinti“, – padėtį dėl sienos su Rusija kontrolės modernizavimo komentavo G.Nausėda.
