Kol visuomenė dalijasi į stovyklas, kas kaltas dėl itin didelio neišlaikiusiųjų skaičiaus, abiturientai suka galvas dėl griūvančių ateities planų – jaunuoliai, tikėjęsi gauti valstybės finansuojamą vietą, pradėjo abejoti savo galimybėmis iš vis įstoti į aukštąsias mokyklas.
Po nuotolinio mokymosi – žinių spragos
Į Vilniaus universitetą įstoti planavusios abiturientės Urtės Č. matematikos egzamino rezultatai nenudžiugino. Nors kitų egzaminų rezultatai neblogi, matematikos išlaikyti nepavyko, o tai ne tik atima galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, bet ir ženkliai sumažina šansus įstoti į norimą specialybę apskritai.
Pati abiturientė teigia, kad ir ji ir jos draugai tikėjosi visiškai kitokio egzamino. Pasak Urtės, egzaminas buvo sunkesnis ir dėl nuotolinio mokymosi karantino metu. „Daug uždavinių buvo iš tikimybių, o šią temą mokėmės jau nuotoliniu būdu, todėl daugumai yra likę spragų.
Nemažai buvo ir geometrijos uždavinių, kurie taip pat buvo primiršti“ , – portalui lrytas.lt pasakojo abiturientė.
Dėl nuotolinio mokymosi patirtų sunkumų pritaria ir abiturientas Rytis S. Nors Ryčio matematikos egzamino rezultatas aukštesnis nei jis pats tikėjosi, abiturientas jį laikė tik dėl galimybės mokytis valstybės finansuojamoje vietoje. Daugumos abiturientų itin sudėtingomis vadinamos tikimybių užduotys spręstos karantino metu, kuomet, pasak Ryčio, itin norėjosi mokytojų pagalbos bei tiesioginio kontakto.
Prie egzamino rezultatų prisidėjo ir nerimas
Abiturientas Rytis mano, jog nerimas ir jaudulys prisidėjo prie ir taip nelengvo egzamino sunkumų, tačiau neslepia nuostabos dėl egzamino neišlaikiusių draugų: „Suglumino tai, kiek mokinių mano mokykloje neišlaikė matematikos, ir tai, kad mano geri draugai, kurie labai gerai mokosi, gavo mažiau, negu verti. Galimai prie to prisidėjo nerimas, jaudulys, gal kai kur pamiršę buvo teoriją, padarė žioplų klaidų“.
Egzamino rezultatu nusivylusi Urtė pasakoja, jog pirmojoje egzamino dalyje esantis testas neatrodė sunkus, tačiau vis tiek suklaidino nemažai mokinių. Taip pat ji pridūrė, jog pasigedo uždavinių su išvestinėmis ir integralais – šioms temoms prieš egzaminą abiturientė skyrė itin daug dėmesio.
Nurungė ir 2018 metų egzaminą
Nors kai kurie abiturientai neslepia nuostabos ar nusivylimo egzamino rezultatais, Urtė teigia, jog egzamino rezultatas jos pernelyg nenustebino: „Po egzamino nuotaikos buvo prastos. Visi, ką buvau sutikusi, garantavo, kad egzamino neišlaikys. Kai kurie sakė, kad net 2018 metų egzaminą „nurungė“ mūsiškis“, – juokavo abiturientė.
Ryčio nuomone, prie abiturientų nesėkmės matematikos egzamine prisidėjo ir užduočių rengėjai. „Kai kurie, tarp jų ir aš, mano, kad prie nesėkmės prisidėjo ir užduočių rengėjai, siekdami pakirsti dalies moksleivių siekius mokytis universitete“.
Vis dėlto abiturientas pastebi, kad matematika sunkus ir ne visiems įkandamas dalykas, tačiau nuostabos dėl tokio didelio neišlaikiusių skaičiaus neslepia: „Iš kitos pusės, matematika tikrai sunkus dalykas, tad suprantama, kad daug kam nepasisekė. Bet kai tiek daug neišlaikė ir gavo prastus įvertinimus, tai jau signalizuoja, kad reikia imtis staigių permainų“.
Matematikos egzaminą šiemet iš viso laikė 15241 abiturientas. Egzaminą išlaikyti pavyko 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 0,96 proc. abiturientų (2019 m. – 1,46 proc.).
Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per dvi darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos.
Šių valstybinių brandos egzaminų atveju – iki rugpjūčio 7 dienos darbo pabaigos. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu. Visos apeliacijos bus išnagrinėtos iki rugpjūčio 17 dienos.
