Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1922 m. Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuriuo nustatė, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra litas. Tuometinė Lietuvos valiuta auksinai į litus santykiu 1 litas už 175 auksinus pradėta keisti tų pačių metų spalio 2 dieną. Litas buvo viena tvirčiausių ir stabiliausių to meto valiutų Europoje.
1940 m. Šveicarijos mieste Berne prasidėjo dvi dienas trukęs Lietuvos diplomatų susitikimas, kuriame įvertinta politinė situacija po Lietuvos okupacijos birželio 15 d. ir pasiuntinybių padėtis, kalbėta apie galimybę sudaryti tautinį komitetą.
1940 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių išeiviai Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos suvažiavime įkūrė tarybą Lietuvai gelbėti, vėliau pavadintą Amerikos lietuvių taryba.
1991 m. Lietuvos Vyriausybė įsteigė Ginklų fondą.
1997 m. Kaune surengtas pirmasis seserų vienuolių suvažiavimas, į kurį susirinko per 600 atstovių iš 32 šalies vienuolynų.
Įvykiai pasaulyje
48 m. prieš Kristų senovės Romos pilietiniame kare įvyko lemiamas mūšis prie Farsalo (dabartinė Farsala Graikijoje). Jame Gajus Julijus Cezaris įveikė Pompėjaus Didžiojo kariuomenę ir netrukus 4 metus vykęs Romos pilietinis karas baigėsi Cezario pergale.
1173 m. pradėta statyti Pizos bokštą Italijoje.
1919 m. Paryžiaus priemiestyje Neji prie Senos pasirašyta Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Bulgarijos taikos sutartis su valstybėmis nugalėtojomis. Bulgarija atidavė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei dalį Makedonijos bei neteko Vakarų Trakijos ir priėjimo prie Egėjo jūros.
1944 m. Sovietų Sąjungos pergale baigėsi 1941 m. vasarą prasidėjęs mūšis su Vokietijos ir Suomijos kariuomenėmis dėl Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo. Nuo 1941 m. rugsėjo iki 1944 m. sausio pabaigos naciai vykdė Leningrado blokadą. Dėl atkaklios miesto gynybos vokiečiai buvo priversti prie Leningrado laikyti apie 15–20 % visos Rytų fronte buvusios savo kariuomenės, Suomija – didžiają jos dalį. Per Leningrado mūšį SSRS neteko apie 1,8 mln. kariškių ir civilių gyventojų, Vokietija ir jos sąjungininkės – 200 tūkst. kariškių.
1945 m. JAV surengė antrąją baranduolinę ataką prieš Japoniją, ant jos miesto Nagasaki numesdamos atominę bombą. Nuo karščio ir smūgio bangos sugriuvo trečdalis pastatų, buvo sužeista ar žuvo apie 75 tūkst. žmonių. Atominių bombų numetimas ant Hirosimos ir Nagasaki yra vieninteliai atominio ginklo panaudojimo per karą atvejai.
1945 m. prasidėjo Mandžiūrijos operacija – Japonijos ir SSRS ginkluotųjų pajėgų mūšis per Antrąjį pasaulinį karą. Rugpjūčio17 d. japonai pradėjo masiškai kapituliuoti ir po 3 dienų SSRS kariuomenė karo veiksmus nutraukė. Per Mandžiūrijos operaciją SSRS užėmė Mandžiūriją, Pietų Sachaliną ir Kurilų salas.
1965 m. Singapūras išstojo iš Malaizijos Federacijos ir tapo nepriklausoma parlamentine respublika. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Nacionalinė diena.
1974 m. dėl per prezidento rinkimų kampaniją kilusio politinio „Watergate“ skandalo atsistatydino JAV prezidentas Richardas Nixonas. Tai pirmasis ir vienintelis atsistatydinęs JAV prezidentas. Po jo 38-uoju JAV prezidentu buvo prisaikdintas viceprezidentas Geraldas Fordas.
Gimė
1819 m. – amerikiečių gydytojas odontologas chirurgas Williamas Mortonas. Išgarsėjo kaip nuskausminimo išradėjas, kai 1846 m. spalio 16 d. viešai pademonstravo eterio nuskausminamąjį poveikį. Mirė 1868 m.
1928 m. – JAV krepšininkas, daugkartinis NBA čempionas Bobas Cousy.
1933 m. – teatrologė Irena Aleksaitė. Mirė 2018 m.
1960 m. – visuomenės veikėjas, verslininkas Robertas Dargis.
1963 m. – JAV dainininkė, aktorė, filmų prodiuserė ir dainų autorė Whitney Houston. Mirė 2012 m.
Mirė
1661 m. – olandų baroko tapytojas, architektas Peeteris Danckersas (56 arba 78 m.). Kūrė Varšuvoje, Gdanske, Vilniuje. Manoma, nutapė Šv. Mykolo bažnyčios Vilniuje freskas, ištapė Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios paskliautes. Mirė Rūdninkuose sužeistas plėšikų.
1962 m. – vokiečių rašytojas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės intelektualiosios prozos kūrėjų Hermannas Hesse (85 m.).
1966 m. – dailininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius (90 m.). Sukaupė lietuvių liaudies dailės dirbinių, archeologinių, etnografinių senienų, velnių kolekciją.
1975 m. – rusų kompozitorius, pianistas Dmitrijus Šostakovičius (69 m.).
1996 m. – lietuviško meninio vertimo mokyklos vienas kūrėjų, vertimo klasikas Dominykas Urbas (88 m.).
2011 m. – aktorius ir televizijos režisierius, televizijos seriale „Petraičių šeima“ suvaidinęs Petraitį, Petras Likša (91 m.).
