Po Vyriausybės posėdžio ministras pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė ne tik koronaviruso situaciją Lietuvoje, bet ir padėtį kaimyninėje Baltarusijoje.
Išsakė interesą
„Mūsų interesas – turėti kaimyninę valstybę, bet suverenią, nepriklausomą valstybę“, – sakė S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos interesas yra, jog Baltarusija netaptų Rusijos federacijos dalimi. Premjeras neatmetė ir sankcijų Baltarusijai galimybės.
Atvejų augimas nėra kritiškas
„Kol kas griežtinimų didesnių šiom dienom nebus. Žiūrint į ateitį, matome, kad augimas yra nuoseklus, jis nėra kritinis, turėsime eiti prie didesnių saugos priemonių naudojimo. Pagrindinis dalykas – žmonių sąmoningumas, bet vasara duoda savo. <..> Gaila, kad mes bent vienerius metus negalime apsieiti be renginių“, – apie koronaviruso situaciją Lietuvoje kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. renginiuose, kurie vyks atvirose erdvėse, galės dalyvauti 1 tūkst. žiūrovų ar dalyvių. Tuo tarpu renginiuose uždarose erdvėse – 600 dalyvių.
Nuo rugsėjo 1 d. dalyvių skaičius renginiuose nebebus ribojamas, tačiau bus svarbu vadovautis Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo sprendimais dėl saugumo priemonių.
Paklaustas, kodėl, renginiams tampant koronaviruso židiniais, nesiimama papildomo dalyvių skaičiaus ribojimo, premjeras tikino, kad kol kas laikomasi iš anksto numatyto ir patvirtinto plano.
„Dėl to, kad yra priimtas toks planas. Tas planas paskelbtas iš anksto, renginių organizatoriai turėjo galimybę atitinkamai planuoti darbus ir šiandien tikrai nėra ta situacija, kuriai esant turėtume kalbėti apie skaičių koregavimą. Kita vertus, turime suprasti, kad su šituo virusu gyvensime dar ilgai. Pagrindinis reikalavimas, kad renginiai vyktų saugiai“, – sakė S.Skvernelis.
Galės atvykti daugiau žmonių, tarp jų ir Baltarusijos piliečiai
Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė dar mėnesiui pratęsti vidaus sienos kontrolę prie ES vidaus sienų. Kontrolė tęsis iki rugsėjo 14 d. Tačiau kartu buvo nuspręsta, kad palengvinamos atvykimo į Lietuvą sąlygos skirtingoms užsieniečių grupėms: investuotojams, studentams, sporto medicinos personalui, partnerystę su Lietuvos piliečiais užsienyje įregistravusiems užsieniečiams ir užsieniečiams iš Baltarusijos, į šalį atvykstantiems ypatingais humanitariniais tikslais.
Kalbėdamas apie galimybę į šalį priimti pabėgėlius iš Baltarusijos, S.Skvernelis tvirtino, kad tokių žmonių priėmimas šalyje bus vykdomas užtikrinant visokeriopą saugumą pasienyje.
„Jeigu situacija Baltarusijoje destabilizuotųsi ir atsirastų žmonių, kurie bandytų į šalį patekti dėl humanitarinių sumetimų – pabėgėliai, politinio prieglobsčio prašytojai, tai šiandieninė formuluotė tokiems žmonėms neleidžia patekti į Lietuvos teritoriją, dėl to Vyriausybėje atsirado tokia formuluotė“, – sakė S.Skvernelis.
Pasak Vyriausybės vadovo, pasienio pareigūnai yra pasiruošę galimai įtampai prie valstybių sienos. Taip pat, tikino S.Skvernelis, ruošiamasi užtikrinti atvykusių baltarusių saviizoliacijos galimybes.
„Bet kokiu atveju mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos institucijos yra pasiruošusios reaguoti ryžtingai, greitai ir adekvačiai į galimas įtampas prie sienos, kad būtų užtikrintas valstybės sienų saugumas. Kalbant apie asmenis, kurie teoriškai galėtų prašytis politinio prieglobsčio, tai yra numatytas mechanizmas, kaip su jais būtų elgiamasi, kur jie būtų talpinami izoliacijai. Be tos politinės įtampos Baltarusijos Respublikoje, mes turime labai blogą situaciją su COVID-19 ten“, – pabrėžė premjeras.
Paragino nesikišti į teisėsaugos darbą
Prezidentūrai paraginus sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sutrumpinti atostogas po to, kai viceministrei Linai Jaruševičienei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimo, premjeras teigė, kad ministrų atostogų klausimą kuruoja jis. Kartu Vyriausybės vadovas paragino politikus nesikišti į teisėsaugos darbą. Pasak jo, L.Jaruševičienė pandemijos akivaizdoje „nebijojo imtis atsakomybės“.
„Ministro atostogų klausimą sprendžia Ministras pirmininkas. To reikėtų laikytis. Tiek Konstitucija, tiek Vyriausybės įstatymas labai aiškiai apibrėžia valdžių atskyrimo principus. Būtų smagu, kad mes ir ateityje šių principų demokratinėje šalyje laikytumėmės“, – replikavo S.Skvernelis.
Vertindamas patį faktą, kad FNTT pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, premjeras tikino, kad politikai neturėtų spekuliuoti šia tema.
„Tyrimas yra pradėtas, bet koks politinis įsikišimas į šį tyrimą reiškia jo galimą fiasko ateityje teisme. Prašyčiau politikų susilaikyti nuo kišimosi į tyrimą, pavedimų dalinimą kažkam atlikti ar eiti į apklausą. Tai turi daryti tiek FNTT, tiek Prokuratūra, kuri koordinuoja ir kontroliuoja tyrimą. Šiandien spėlioti, kaip pasibaigs jis, tai būtų visiškai nerimta ir būtų kišimasis į patį tyrimo procesą. Vienas tik yra klausimas: šiaip FNTT korupcinių bylų netiria – tai galbūt irgi retorinis klausimas yra“, – abejonių neslėpė premjeras.
Jis taip pat patikino, kad būtent L.Jaruševičienė, pasak jo, dirbo ryžtingai. „Tie žmonės, kurie dirbo valstybei tuo metu, jie nežiūrėjo į savo pareigybių aprašymą, o darė tai, ką reikėjo padaryti. Nemažai biurokratų buvo, kurie nė rankos nepajudino. Jei mes būtų nieko nedarę, tai šiandien matyt neturėtume nei testų, nei apsaugos priemonių, nei viso kito“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, Lietuvoje neturėtų būti įprasta, kad žiniasklaida informaciją apie valdžios atstovus, kuriems yra pareikšti įtarimai, sužino anksčiau nei pastarųjų vadovai. „Kviečiamas į apklausą, pirmiausia ta informacija teikiama jums, o po to tik sužinome tie, kas turėtume žinoti. Lietuvoje taip seniai buvo, bet taip neturėtų būti. <..>
Viceministrė buvo žmogus, ypatingai tos krizės metu, kuri nebijojo imtis atsakomybės, darė ryžtingus sprendimus ir žmogus, kuris padarė daug, kad ši situacija COVID-19 kontekste būtų išspręsta ir suvaldyta apsaugant žmonių gyvybes ir sveikatas“, – pridūrė S.Skvernelis.
