„Mobilus patikrų punktas, kurį įkūrė savivaldybės poliklinika, yra pajėgus paimti mėginius visų, kurie tik į jį šiomis dienomis kreipiasi. Ir savo darbą dirba kaip pridera. Tačiau susiduriama su tam tikrais teisiniais niuansais. Socialiai apdraustų piliečių testavimą apmoka Lietuvos valstybė, patiems tiriamiesiems tai nieko nekainuoja. Bet Kaune studijuoja nemažai užsienio valstybių piliečių. Pirmakursiai, kurie po truputį prieš rugsėjį jau atvažiuoja į universitetus ar kolegijas, dar neturi draudimo. Universitetai rodo didelę iniciatyvą, kad jų studentų sveikata būtų ištirta. Suprantama, kad kažkas už tai privalo užmokėti, arba patys tiriamieji turi mokėti privačiai. Testavimas tokiu atveju kainuoja 70 eurų. Viena savivaldybė negali tokios problemos išspręsti ir šių išlaidų prisiimti neturėtų“, – sakė Eltai E. Andriuškienė.
Ji patvirtino, kad Kaunas, kuriame šį mėnesį užfiksuotas bene didžiausias infekcijos protrūkis, tebelieka didžiausios rizikos dėl koronaviruso savivaldybių sąraše. Epidemiologų teigimu, saugikliu prieš koronaviruso plitimą ir stiprėjančia gyventojų panika turėtų tapti profilaktiniai tyrimai. Tačiau, kaip parodė praėjusios savaitės rezultatai, Kaune patikrinta kiek daugiau nei 1 300 gyventojų. Nė kiek ne ramiau, žinant, jog sostinėje per savaitę dėl šios infekcijos tyrėsi dar mažiau žmonių.
„Esame atvėrę tyrimams visus vartus, tačiau susiduriame su dideliu gyventojų vangumu. Nepaisant to, kad visi žino, jog fiksuojama nemažai besimptomių atvejų. Masiški tyrimai dėl COVID-19 padėtų užkirsti kelią galimoms koronaviruso grėsmėms ir apsaugotų nuo infekcijos proveržio. Todėl tikimės uolesnio Kauno gyventojų dalyvavimo tyrimuose, kad nuo grėsmingo užkrato būtų apsaugoti ir jų namiškiai, ir kaimynai ar nepažįstami žmonės, su kuriais galbūt tenka atsitiktinai susitikti, pabendrauti“, – sakė E. Andriuškienė.
