Reaguojant į įvykius Baltarusijoje, prezidentas pirmadienį susitiko su ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi, vidaus reikalų ministre Rita Tamašūniene, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Elegijumi Paulavičiumi.
„Prezidentas šiandien buvo labai aktyvus tarptautinėje arenoje. Vyko pokalbiai su Baltijos šalių prezidentais ir Lenkijos prezidentu. Vadovai aptarė savo reakcijas, reakcijos labai sutampa. Visos keturios šalys kalba, kad sankcijos, kalbant apie valdžios pareigūnus, atsakingus už susidorojimą su žmonėmis, yra neišvengiamos.
Taip pat vadovų pastangų dėka gautas pranešimas, kad šį trečiadienį vyks neeilinė Vadovų Taryba video konferencijos būdu“, – apie prezidento Gitano Nausėdos veiksmus, ieškant politinės krizės Baltarusijoje sprendimų, kalbėjo jo patarėja Asta Skaisgirytė.
„Ne tik sankcijos, bet vadovai apsikeis nuomonėmis, vertinimais dėl įvykių Baltarusijoje ir tai, kaip Europos Sąjunga (ES) reaguoja į tai, tame tarpe sankcijų klausimas bus svarstomas“, – Vadovų Tarybos darbotvarkę komentavo A.Skaisgirytė.
Praėjusią savaitę Lietuvos valstybės vadovas pristatė trijų punktų planą, kuriuo vadovaujantis siūloma spręsti politinę krizę Baltarusijoje. Šiam planui, kaip penktadienį pranešė G.Nausėda, pritarė Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovai. Planas diplomatiniais kanalais buvo perduotas ir Baltarusijos valdžiai. Tačiau vyriausioji G.Nausėdos patarėja A.Skaisgirytė pirmadienį pranešė, kad savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą.
Rusija turi būti įspėta
„Žinia pasiųsta Rusijai turi būti, kad nėra jokio pagrindo, jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas (A.Lukašenka – aut.past.), kad čia kažkas grasina iš NATO pusės. <..> Rusija, jei ir svarsto šią alternatyvą, turi būti aiškiai įspėta, kad pasekmės bus“, – Rusijos kišimosi potencialą komentavo L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras akcentavo, kad tiesioginiam Rusijos kišimuisi priežasties nėra.
„Stebime labai atidžiai situaciją, naudojamės įvairiais šaltiniais ir mums svarbu ne tik nacionalinė pozicija, kuri visiškai aiški, bet konsoliduoti tarptautinę. Kiekvieną dieną dirbame su kolegomis ES ir ne tik. Svarbu išlaikyti spaudimą de facto vadovybei, kuri kol kas neapsisprendžia, kaip turi elgtis.
Turi būti aiškiai pasiųsta žinutė Rusijai, kadangi yra kvietimas viešas padėti, suteikti karinę pagalbą, mūsų įsitikinimu, be jokios priežasties nei praktinės, nei teisinės, nei politinės. Tai gali irgi įtakoti situaciją regione ir labai stipriai ją paveikti. Todėl, šiuo požiūriu, ir konsoliduojame visas institucijų pastangas“, – teigė jis.
R.Karoblis: keičiasi Baltarusijos išorinis naratyvas
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis kalbėjo, kad per savaitgalį pasikeitė Baltarusijos valdžios išorinis naratyvas. Anksčiau kalbėjęs apie šalies suverenitetą, dabar A.Lukašenka esą pradėjo akcentuoti kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, tariamą kišimąsi į šalies reikalus ir bandymą destabilizuoti situaciją.
„Kaip žinia, per savaitgalį pasikeitė Baltarusijos valdžios išorinis naratyvas. Jeigu anksčiau jis buvo suvereniteto išsaugojimas, tai per savaitgalį buvo apkaltintos NATO, Vakarų šalys situacijos destabilizavimu Baltarusijoje. Taip tame sąraše atsirado ir Lietuva“, – sakė ministras.
Anot R.Karoblio, šeštadienį A.Lukašenka, apsilankęs Gynybos ministerijoje, pareiškė susirūpinęs Baltijos šalių, Lenkijos ir NATO kariuomenių dislokavimu šiame regione. Paminėti buvo ir netoli Baltarusijos skraidantys lėktuvai.
„Savaime aišku, tie pareiškimai apie didėjančią grėsmę Baltarusijai neturi jokio pagrindo, nes šios pajėgos skirtos atgrasymui ir gynybai“, – tvirtino ministras. Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad dėl neskelbtų Baltarusijos karinių pratybų šalia Lietuvos sienos pagrindo nerimauti nėra, „nes Lietuvos saugumui įtakos jos nedaro“.
„Tai yra ne tos pajėgos, kurios galėtų daryti tam tikrą įtaką. Iš Lietuvos pusės, yra nustatyta, kad į šiuos veiksnius reikia nereaguoti. (...) O pozicija ieškoti kaltų išorėje, yra būdinga nedemokratiniams režimams“, – tikino R.Karoblis.
Duomenų apie Rusijos kariuomenės įvedimą nėra
Krašto apsaugos ministras patikino, kad duomenų apie Rusijos kariuomenės įvedimą kol kas nėra. Tačiau tai keltų rizikas regiono saugumo situacijai.
„Jokių šiuo metu duomenų apie planuojamus Rusijos kariuomenės įvedimus nėra. Tai yra viena strateginių rizikų, jeigu pono A.Lukašenkos iniciatyva būtų prisiimami papildomi įsipareigojimai iš Baltarusijos pusės, kviečiantys arba sutinkantys, kad Rusija dislokuotų kariuomenės dalinius Baltarusijos teritorijoje. Taip, tai būtų tam tikri, gana ženklūs pokyčiai saugumo situacijai regione tiek Baltijos šalių, Lenkijos, bet tiek ir Ukrainos atžvilgiu“, – teigė R.Karoblis.
Suteiks politinį prieglobstį
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad visiems Baltarusijos piliečiams, kuriems bus reikalingas politinis prieglobstis, jis bus suteiktas. Kol kas atsirado du tokie asmenys, kurie prašo suteikti prieglobstį. Dar du asmenys prašo atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.
Daugelis kitų asmenų, anot ministrės, nenori palikti namų ir artimųjų. „Tuo metu žmonės bus mūsų valstybėje, saugioje aplinkoje, ir jiems bus užtikrintos visos saugios gyvenimo sąlygos“, – sakė R.Tamašunienė.
Prezidentūra pirmadienį taip pat patikino, kad kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja pareiškė esanti pasiruošusi tapti nacionaline lydere teisingų rinkimų organizavimo laikotarpiui.
Primename, kad politinė krizė Baltarusijoje įsiplieskė po praėjusį sekmadienį šalyje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose susirungė Aliaksandras Lukašenka ir S.Cichanouskaja. A.Lukašenkai paskelbus apie savo pergalę, su tuo nesutinkantys Baltarusijos piliečiai pradėjo protestus Minsko ir kitų miestų gatvėse bei streikus gamyklose.
