Pasak ekspertų, įvairaus formato protestų baimintis nereikėtų, normalioje politinėje aplinkoje protestai vyksta nuolatos. Tačiau tam, kad protestai būtų efektyvūs, o jų tikslai realizuoti, protestuose turi dalyvauti apie 5-15 proc. valstybės gyventojų.
Protestas – sveikos politikos reiškinys
„Politika yra susieta su skirtingais interesais, jų konfliktais ir šių konfliktų derinimu. Politikos be interesų konfliktų nebūna. Tada, kai prasideda konfliktai ir priimami sprendimai, kai kurios interesų grupės su šiais sprendimais gali nesutikti. Tai politikai yra normalu.
S. Cichanouskaja grįžti į Baltarusiją žada, kai bus saugu: neatskleidė, ką patyrė per tardymus
Tada nesutinkančios grupės protestuoja. Tai būdinga sveikai politikai. Jei neprotestuoja ir nėra protestų grupių, vadinasi, politinis laukas turi problemų – jis nėra visai sveikas“ – taip protestą apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis.
Tai, pasak filosofo, akivaizdu, žvelgiant į Baltarusijos atvejį: ilgą laiką giliai užguita politinė tauta, kurios stabilumas buvo imituojamas, savyje slėpė didžiulę traumą, kuri po beveik 26 metų slėpimo smarkiai prasiveržė.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesorius, politinės komunikacijos ekspertas Gintaras Aleknonis atkreipė dėmesį, kad protestą, visų pirma, reikėtų suvokti kaip nuomonės raišką. „Politiniame lygmenyje tai dažniausiai būna minios raiška. Vienas žmogus gali išsakyti savo nuomonę ar nepasitenkinimą. Tačiau į vienišą žodį dėmesį atkreips mažai kas. Į minios nuomonės išsakymą dėmesį valdžia jau turi kreipti“, – detalizavo G.Aleknonis.
TASS/Scanpix nuotr.
Svarbu ne tik kiekybė, bet ir turinys
VU Komunikacijos fakulteto profesorius akcentavo, kad proteste svarbūs du aspektai – kiekybinis ir kokybinis.
„Dauguma žmonių nėra linkę prisidėti prie protestų. Sakoma, kad jei prie protesto prisideda 5-15 proc. gyventojų, tokio protesto valdžia atlaikyti nesugeba. Kitas aspektas yra protesto turinys – ką norima juo pasakyti ir pasiekti. Miniai svarbiausia veiksmas ir ji negalvoja, kad gali būti keletas žingsnių į priekį. Kita vertus, lyderiai yra labai svarbūs visuose protestuose – tai yra, kiek lyderiai sugeba uždegti minią ir kiek jie žvelgia į perspektyvą“, – teigė G.Aleknonis.
Kalbant apie Baltarusiją, jo teigimu, yra tam tikra kiekybinė raiška, tačiau visiškai neaišku, kokios yra idėjos. Be to, ypatingai sudėtinga yra lyderio problema. Jei neatsiras tikras lyderis, vargu, ar galima kažko tikėtis.
Panašios pozicijos laikėsi ir VDU profesorius G.Mažeikis patikinęs, kad protestas yra tik priemonė, kuria siekiama paskatinti derybas ir pateikti savo pasiūlymus. Pats savaime protestas nėra pakankama priemonė tikslui pasiekti.
„Už protesto vis tiek turi stovėti kažkokios derybinės grupės, kurių dėka vėliau priimami sprendimai. Baltarusijoje matome labai daug autonomiškų protestuojančių grupių, jos yra didelės ir tokio tipo protestų bet kurioje šalyje pakaktų nuversti valdžiai, jei tik būtų aiškūs konsoliduoti lyderiai. Baltarusijos atveju mes matome protestus be aiškaus lyderystės centro“, – sakė jis.
„Baltijos kelio“ precedentas
„Baltijos kelio“, kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius į gyvą grandinę susijungė trijų Baltijos šalių gyventojai, ir sekmadieninės akcijos, kai gyva grandinė kibsis siekiant palaikyti kovą už laisvę Baltarusijoje, – visiškai sulyginti negalima. Tokios pozicijos laikėsi tiek profesorius G.Aleknonis, tiek profesorius G.Mažeikis.
„ Į „Baltijos kelią“ buvo ilgai einama. Toks protestas yra sudėtingas. Kalbant apie Baltarusiją, žmonėms reikia paramos, bet demokratiją kurti gali tik tie žmonės, kurie yra ten. Iš šalies jiems niekas nieko neatneš, nes visi bandymai kažką primesti gali remtis tik jėga“, – pastebėjo VU politinės komunikacijos ekspertas.
Susiję straipsniai
G.Mažeikis pabrėžė, kad sekmadienį vyksianti akcija – protesto forma, kuri pasireiškia solidarumu. Mes ne protestuojame, bet mes solidarizuojamės su protestuojančiais ir juos remiame. Vis tik, pasak filosofo, iš anksto būtina nusiteikti, kad akcija bus vertinama nevienareikšmiškai.
„Baltijos kelias Rusijos bus interpretuotas kaip išorinių jėgų kišimasis į Baltarusijos vidinius reikalus, Baltarusijos opozicijos protesto veiksmas ir užsienyje esančių politinių galių bei technologijų naudojimas prieš Baltarusijos valdžią. Baltarusijos protestuotojams tai bus labai svarbus solidarumo ženklas“, – kalbėjo jis.