Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Lenkijos okupacinė valdžia atkūrė Vilniaus universitetą ir pavadino jį Stepono Batoro vardu. Mokslas universitete prasidėjo spalio 11-ąją.
1919 m. Lietuvos žvalgyba sužlugdė naktį iš 28 į 29 d. Lenkų karinės organizacijos peoviakų planuotą įvykdyti perversmą. Jį peoviakai, siekdami suformuoti Kaune prolenkišką vyriausybę, kuri sutiktų sudaryti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, pradėjo rengti vasaros pradžioje. Perversmininkus demaskavo žvalgybininkė Marcelė Kubiliūtė – ji į Kauną perdavė slaptus lenkų dokumentus su perversmo organizatorių šifrais.
1920 m. Lenkijos kariuomenė užėmė pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos liepos 12-ąją pasirašytą sutartį Lietuvai atitekusį Augustavo miestą.
1998 m. baigta formuoti bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinė jūrų eskadra BALTRON.
2009 m. pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą žinomuose rašytiniuose šaltiniuose menančioje istorinėje Kvedlinburgo pilyje Vokietijoje buvo atidaryta Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta paroda.
Įvykiai pasaulyje
1963 m. baptistų dvasininkas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis Martinas Lutheris Kingas Vašingtone ant Linkolno memorialo laiptų daugiau nei 250 tūkst. žmonių miniai pasakė kalbą „Aš turiu svajonę“. Kreipdamasis į pilietinių teisių mitingo dalyvius jis nukrypo nuo savo parengto kalbos teksto ir improvizavo, tris kartus pakartodamas frazę „Aš turiu svajonę“: „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ši tauta pakils ir išgyvens tikrą savo įsitikinimų reikšmę: „Mes laikome akivaizdžiomis tiesas, kad visi žmonės yra sukurti lygūs“, „Aš turiu svajonę, kad mano keturi vaikai kada nors gyvens šalyje, kurioje apie juos bus sprendžiama ne pagal odos spalvą, o pagal jų charakterį“ , „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną ant raudonųjų Džordžijos kalnų buvusių vergų ir buvusių vergvaldžių sūnūs galės susėsti kartu prie brolybės stalo.“ Istorikai teigia, kad ši kalba buvo esminis lūžis Amerikos pilietinių teisių judėjime, juodaodžiams Amerikoje užtikrino balsavimo teisę ir kitas pilietines bei politines teises.
Gimė
1749 m. – vokiečių rašytojas, humanistas, valstybės veikėjas, mokslininkas ir filosofas Johannas Wolfgangas Goethe. Žymiausias kūrinys – filosofinė poema „Faustas“, kurios pagrindinė tema – žmogaus tobulėjimo kelias, nerimstanti, į begalybę besiveržianti žmogaus prigimtis. Per Dievo lažybas su Mefistofeliu Faustas suvokiamas kaip visos žmonijos simbolis, Mefistofelis – kaip blogio pradas, prieš savo valią skatinantis gėrį. Mirė 1832 m.
1891 m. – rusų aktorius ir režisierius Michailas Čechovas. Pastatė spektaklių ir dirbo pedagoginį darbą Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų teatruose. Išplėtojo savo vaidybos metodiką, grindžiamą judesio, žodžio ir emocijos darna. Mirė 1955 m.
1910 m. – statybos inžinierius, boksininkas, nusipelnęs bokso treneris, tarptautinės klasės bokso teisėjas Vaclovas Peleckis. Vadinamas Lietuvos bokso tėvu, 1999 m. buvo pripažintas geriausiu XX a. Lietuvos bokso treneriu. Mirė 2009 m.
1920 m. – dirigentas ir pianistas Rimas Geniušas. Mirė 2012 m.
Mirė
430 m. – filosofas, vienas įtakingiausių Katalikų Bažnyčios teologų ir Bažnyčios mokslo skleidėjų Augustinas Aurelijus (76 m.). Augustinų vienuolių ordino globėjas, Katalikų bažnyčios šventasis, palaimintuoju laikomas ir stačiatikių. Daugelis protestantų, ypač kalvinistų, jį laiko vienu Reformacijos įkvėpėjų.
1645 m. – olandų teisininkas ir diplomatas, poetas, filosofas Huighas de Grootas (62 m.). Laikomas tarptautinės teisės tėvu, vienu prigimtinės bei tarptautinės teisės pagrindėjų.
1990 m. – kraštotyrininkas, žurnalistas, JAV lietuvių kultūros veikėjas Bronius Kviklys (77 m.). Parengė enciklopedinius leidinius – keturių tomų „Mūsų Lietuva“ ir šešių tomų „Lietuvos bažnyčios“. Pirmajame aprašyta etninės Lietuvos vietovės, istorijos, kultūros faktai, antrajame – dauguma Lietuvos bažnyčių, jų istorija ir architektūra.
