„Norėčiau palinkėti visai didžiulei švietimo bendruomenei, kad mūsų vaikai mokyklose jaustųsi geriau, saugiau. Žengiame į naują laikotarpį, naują teritoriją, kuri bus paženklinta koronavirusu. Be abejo, tariant didelį dėkui profesionaliems mūsų mokytojams, negalima nutylėti, kas mūsų sistemoje yra blogai. Mūsų sistemoje yra daug esminių trūkumų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Valstybės vadovas pasiūlė vieneriais metais paankstinti ikimokyklinį ugdymą ir jį padaryti privalomu. Jis patikino, kad visa švietimo sistema veikia netinkamai, todėl labai svarbu jos tobulinimą pradėti nuo pradinio ir ikimokyklinio ugdymo.
Kalbėdamas apie aukštąjį mokslą, G.Nausėda akcentavo, kad labai svarbios yra tikslinės stipendijos, kurių sistemos sukūrimo ir sieks Prezidentūra.
Mokyklai ruoštis reikia anksčiau
„Ketiname netrukus kreiptis su tam tikromis iniciatyvomis į Seimą, kadangi jos yra susijusios su įstatymų bazės tobulinimu. Lygaus starto galimybės – lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie gimę, kokiose šeimose gyvena. Lygaus starto galimybes reikėtų skaidyti į dvi dalis: pirma, priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus ribos mažinimas.
Manau, ši iniciatyva prasminga ir reikalinga, kadangi įvairūs tyrimai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje ir po to jiems tenka mažiau spragų lopyti vėlesniu laikotarpiu <..>
Kita iniciatyva yra susijusi su tuo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai negali visa apimtimi naudotis ikimokykliniu ugdymu. Norint padaryti taip, kad jie gautų privalomą ikimokyklinį ugdymą, reikėtų maždaug 9 mln. eurų“, – iniciatyvas komentavo prezidentas.
Jo teigimu, ši suma, numatanti privalomo ikimokyklinio ugdymo finansavimą, yra reali ir atitinka valstybės biudžeto galimybes. Anot valstybės vadovo, socialinės rizikos šeimose yra apie 4,5 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų – iš jų apie trečdalis niekada nelanko darželio, kiti gauna nepakankamą finansavimą, tad yra „nepakankamai pasirengę pradėti pradinį ugdymą“.
Pasak G.Nausėdos, priešmokyklinis ugdymas prasidėtų penkerių metų, pradinį ugdymą vaikai galėtų pradėti septynerių ar šešerių metų, priklausomai nuo individualių gebėjimų.
Skatina įtraukų ugdymą
„Kitas problemų blokas yra įtraukusis ugdymas“, – konstatavo valstybės vadovas.
G.Nausėda akcentavo, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių, neturi būti uždaryti į getus. „Specialiųjų poreikių vaikai nėra priimami į paprastas mokyklas, nes jos nėra pasirengę jų priimti“, – sakė prezidentas, pabrėždamas, kad sistema turi būti adaptuota įtraukiajam ugdymui.
Žada didesnį biudžetą
G.Nausėda pirmadienį švietimo ir mokslo bendruomenei pažadėjo didesnį finansavimą.
„Trečiasis blokas – aukštasis mokslas. Blogi matematikos egzamino rezultatai ir prastos kitų dalykų žinios lemia, kad studentai į aukštąsias mokyklas ateina nepakankamai pasiruošę ir neapsisprendę. Šiandien mūsų mokslas yra atitrūkęs nuo realios veiklos.
Šiandien mes ne visada atliepiame poreikį, kuris klostosi ūkyje. Apskritai mokslo plėtros ir tiriamai veiklai skiriami 0,9 proc. BVP. Manome, kad šis skaičius per artimiausius metus turėtų bent padvigubėti. Tai yra pasiekiamas ir gana realus uždavinys“, – sakė jis.
Kritikos ministrui neišsižada
Praėjusią savaitę valstybės vadovas išsakė kritiką švietimo ministrui Algirdui Monkevičiui, kad rekomendacijos, kaip koronaviruso pandemijos metu vykdyti ugdymo procesą buvo suteiktos per vėlai.
„Turėjo būti paskelbta gerokai anksčiau, net ir dabar turime klausimų, kuriais ne iki galo apsispręsta. Rytoj pradedame mokslo metus. Tai faktai byloja patys už save“, – teigė G.Nausėda.
Pasak jo, kol kas mokslo metai startuoja taip, kai numatyta, tačiau „jei situacija blogėtų ir reiktų taikyti griežtesnes apsaugos priemones, tai būtų padaryta“.
