Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kare pradėjo Seinų-Augustavo operaciją prieš Lenkijos kariuomenę Pietų Užnemunėje. Operacijos tikslas buvo atsiimti Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi Lietuvai pripažintus Suvalkus ir Seinus bei kitas lietuvių etnines žemes.
1938 m. pakeitus Valstybės radiofono įstatymą Radiofonas iš Švietimo ministerijos perduotas Visuomeninio darbo vadybos, prižiūrinčios viešąją informaciją, žinion.
1991 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos.
1996 m. kultūros ir šviečiamiesiems projektams remti įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
2000 m. akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas Jurgis Kairys Kaune po pėsčiųjų Karaliaus Mindaugo tiltu atliko skrydį aukštyn ratais. Tai buvo pirmas toks skrydis pasaulio istorijoje.
2009 m. „Mažeikių nafta“ pervadinta į „Orlen Lietuva“.
Įvykiai pasaulyje
31 m. prieš Kristų prie Akcijaus kyšulio Graikijos vakaruose įvyko triumvirų Marko Antonijaus, remiamo Egipto karalienės Kleopatros, ir Oktaviano laivynų mūšis. Oktaviano kariuomenei vadovavęs Agripa privertė pralaiminčius Antonijų ir Kleopatrą pasitraukti į Egiptą, kur po metų jie nusižudė. Po jų mirties Romos pilietiniai karai baigėsi. Oktavianas tapo vienvaldžiu Romos valdytoju. 27 m. prieš Kristų Senatas jam suteikė Augusto (lotynų kalba – šventasis) prievardį, kuris vėliau tapo Romos imperatorių titulu.
1666 m. užsidegus nedidelei kepyklai prie Londono tilto kilo Londono didysis gaisras. Dėl stipraus vėjo ugnis persimetė į gretimus sandėlius ir parduotuves. Gaisrą pavyko užgesinti tik rugsėjo 5-ąją. Netoli gaisro židinio buvęs Londono Taueris išgelbėtas laivyno artilerijos ugnimi sukūrus ugnies užkardą. Per gaisrą sudegė 13 200 gyvenamųjų namų, 87 bažnyčios, daug kitų pastatų – iš viso išdegė 187 hektarų. Gaisravietė buvo atstatyta pagal senuosius planus, bet jau mūriniais, ne mediniais pastatais.
1939 m. dabartinėje Lenkijos Pamario vaivadijoje pradėjo veikti Štuthofo nacių koncentracijos stovykla. Turėjo 60 skyrių visoje Lenkijos teritorijoje, juose iki 1945 m. gegužės 9 d. iš viso kalėjo apie 110 tūkst. žmonių iš 28 valstybių, apie 85 tūkst. kalinių mirė. Šioje stovykloje kalėjo ir apie 4000 Lietuvos gyventojų, atsiminimus „Dievų miškas“ apie kalinimą stovykloje parašė Balys Sruoga.
1945 m. Tokijo įlankoje, JAV karo laive „Missouri“, Japonijos užsienio reikalų ministrui oficialiai pasirašius besąlygės kapituliacijos aktą baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Japonijos teritoriją okupavo JAV kariuomenė.
1945 m. Hanojuje Vietnamo komunistai paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją ir įkūrė Vietnamo demokratinę respubliką. Naujosios valstybės tarptautinė padėtis buvo sudėtinga. Vykdydama Potsdamo konferencijos nutarimus Vietnamą į šiaurę nuo 16 lygiagretės okupavo Kinija, į pietus – Didžioji Britanija. Ši palaikė Prancūziją, siekiančią Vietname atkurti buvusią valdžią. Šiandien Vietname švenčiama nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena.
1990 m. Moldavijos autonominės dalies Padniestrės separatistai paskelbė nepriklausomą Padniestrės Moldavijos sovietų socialistinę respubliką SSRS sudėtyje su sostine Tiraspoliu. 1991 m. rugpjūčio mėn. Moldavijai paskelbus nepriklausomybę nuo SSRS rugsėjo 2-ąją nepriklausoma valstybe pasiskelbė ir Padniestrė. Ją pripažino tik Abchazija ir Šiaurės Osetija.
1991 m. Kalnų Karabacho armėnai įkūrė savarankišką Kalnų Karabacho Respubliką.
Gimė
1773 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, Napoleono I bendražygis Aleksandras Antanas Sapiega. 1812 m. Napoleonui I įkūrus Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją buvo paskirtas Karo departamento pirmininku, bet Napoleonui šios komisijos pirmininku paskyrus ne lietuvį, A.Sapiega nuo valstybinės veiklos nusišalino. Mirė 1812 m.
1862 m. – teisininkas, Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Mirė 1932 m.
1909 m. – grafikas Paulius Augius-Augustinavičius. Už iliustracijų ciklą „Žemaičių vestuvės“ pagal M. Valančiaus apysaką „Palangos Juzė“ 1937 m. laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos Garbės prizą. Mirė 1960 m.
1910 m. – anglų pacifistas, medžio darbų mokytojas, veganų draugijos įkūrėjas ir termino „veganas“ autorius Donaldas Watsonas. Mirė 2005 m.
1950 m. – aktorius Arūnas Storpirštis. Mirė 2018 m.
Mirė
1937 m. – šiuolaikinio olimpinio judėjimo pradininkas, prancūzų pedagogas Pierre’as de Coubertinas (76 m.). 1894 m. įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą ir buvo jo generalinis sekretorius, vėliau prezidentas, nuo 1925 m. – garbės prezidentas. Parašė olimpinių žaidynių taisykles ir olimpiečių priesaikos tekstą.
1973 m. – anglų rašytojas Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (81 m.). Žymiausi kūriniai – fantastiniai mitologizuoti romanai „Hobitas“ ir trilogija „Žiedų valdovas“, pagal kuriuos sukurti populiarūs filmai.
