Beveik nebūna savaitės, kad policija nesulauktų skundų apie nusikaltimus internetinėje erdvėje.
Sukčių išviliotos sumos būna labai įvairios, tačiau dažniausiai žmonės nusikaltėliams perveda tiek, kiek tuo metu turi savo sąskaitose.
Antai neseniai į Vilniaus policiją kreipėsi moteris ir pareiškė, kad sukčiai iš jos išviliojo daugiau kaip 73 tūkstančius eurų, – investuoti į kriptovaliutas pasiūlė užsienio įmonės brokeriai.
Vilnietė susigundė dideliu pelnu ir nuo gegužės 11 iki liepos 31 dienos pervedinėjo pinigus, tačiau žadėto pelno nesulaukė, o visą šį laiką telefonu ir elektroniniu paštu su ja nuolat bendravę „brokeriai“ dingo.
Panašią istoriją pareigūnams pasakojo 68 metų klaipėdietė, nusikaltėliams atidavusi visas savo santaupas – 48 282 eurus.
Sukčiai ją už nosies vedžiojo beveik mėnesį – nuo birželio 22 iki liepos 17 dienos.
Su rusakalbe klaipėdiete sukčiai susisiekė per programėlę „Viber“ ir aiškino, kad neapsimoka pinigų laikyti banke, nes jie nuvertėja. Po kelių tokių pokalbių moteris pradėjo investuoti ir atsipeikėjo tik tada, kai sąskaita liko tuščia, o „brokeriai“ dingo.
Apgavo du kartus
Tuo metu penktą dešimtį bebaigiančiai uteniškei paskambino rusakalbis vyras ir pasiūlė tapti akcijų biržos brokere.
Nepažįstamasis sugebėjo įtikinti, kad pradėjusi šį verslą ji uždirbs įspūdingas pinigų sumas.
Utenos gyventojai nekilo įtarimų net tada, kai pašnekovas pasakė, kad sėkmingai verslo pradžiai reikia pervesti 4500 eurų, ir nurodė Bulgarijos banko sąskaitą.
Po to moteris ilgai laukė, kada pradės byrėti pinigai, bet žadėtų tūkstančių sąskaitoje neatsirado. Kai susisiekė su „brokeriu“, jis paaiškino, kad visi pinigai sudegė biržos platformoje.
Uteniškė nutarė susigrąžinti prarastus pinigus, internete susirado skolų išieškojimu užsiimančią įmonę ir su tariamu jos rusakalbiu atstovu ne vieną dieną bendravo per „Viber“ programėlę.
Jis pažadėjo, kad pinigus moteris atgaus, bet už paslaugas reikia sumokėti.
Ji per kelis kartus į Estijoje registruotą sąskaitą pervedė 4580 eurų, tačiau reikalai ir toliau nejudėjo. Galiausiai supratusi esanti apgauta ji kreipėsi į Lietuvos policiją.
Veikiama iš kelių šalių
„Sukčių schema yra labai plati ir didelio masto. Ji susideda iš trijų, kartais net iš keturių grandžių – skambučių centrai, kuriuose dirba vadinamieji brokeriai, ieškantys patiklių žmonių, būna vienoje valstybėje, patys organizatoriai – kitoje, sąskaitos, į kurias pervedami pinigai, dar kitur“, – kalbėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Marius Juozapavičius.
– Kaip sukčiai randa aukų? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Juozapavičiaus.
– Sukčiavimų labai daug, nuo „alio, mama“ iki dabartinių investicinių.
Pastarojo priešistorė buvo mūsų socialiniuose tinkluose sukurti netikri puslapiai, kuriuose šmėžavo reklama su įspūdingomis antraštėmis ir populiarių visuomenėje žmonių nuotraukomis, – neva investavimas yra pelningas.
Jei žmogus tokia reklama susidomėdavo ir ją paspausdavo, pati sistema jį nukreipdavo į sukčių sukurtas platformas. Po to skambinama tiesiogiai pačiam klientui ir siūloma investuoti.
– Iš kokių šalių dažniausiai skambinama?
– Iš įvairių. Labai daug skambučių iš Latvijos, net pats esu tokio sulaukęs.
Bet tai nereiškia, kad nusikaltėliai tikrai gyvena toje šalyje.
Skambinantieji dažniausiai bendrauja rusų kalba. Į skambutį atsiliepusiajam jie paaiškina, kad dirba didelėse investicijų kompanijose, ir siūlo investuoti pinigus ir gauti didžiulį pelną.
Susidomėjusiems sukčiai pateikia nuorodas į įvairias finansines platformas, kuriose privaloma registracija, ir nurodo savo kompiuteryje įdiegti programą „AnyDesk“, per kurią įgyja nuotolinę prieigą prie žmogaus kompiuterio.
Po to, kai žmogus sėkmingai užsiregistruoja, jam nurodoma pervesti pinigus į sukčių atidarytą sąskaitą.
– Ar nusikaltėliai nurodo, kokią sumą reikia pervesti, ar tai sprendžia pats žmogus?
– Sumos nenustatomos. Gali būti pervedama ir dešimt, ir dvidešimt tūkstančių eurų.
Tai priklauso nuo asmens tikėjimo jų papasakota sėkmės istorija ir nuo finansinių galimybių.
Tačiau yra buvę atvejų, kad žmogus skolinasi ne vien vėlesniems „investavimams“, bet ir pradiniam įnašui.
– Kas vyksta toliau, kai pervedamas pradinis įnašas?
– Bandoma išsaugoti žmogaus patiklumą. Sukčiai visą laiką palaiko kontaktą su savo auka, žmogus savo atidarytoje ar jam priskirtoje sąskaitoje mato pinigų prieaugį, todėl dažnas investuoja toliau.
Skambučiai iš „brokerių“ nesibaigia. Jie nuolat sako, koks jis geras investuotojas, kaip jam pasisekė uždirbti, ir pasiūlo investuoti didesnes sumas. Jei žmogus azartiškas ir nori greitai praturtėti, jis užkimba.
– Kodėl reikalaujama įdiegti „AnyDesk“ programą?
– Po skambučio „brokeriai“ žaidžia su žmogumi, įvertina jo intelektą. Jei pats sugeba įsidiegti programėlę ir investuoti, vadinasi, yra protingesnis.
Be to, ši programėlė leidžia „brokeriams“ patiems investuoti tam tikrą suderėtą sumą, jei kartais jų klientas pasirodytų senyvo amžiaus ir turėtų problemų naudotis internetu.
Tokiais atvejais „brokeriai“ viską padaro patys, žmogui lieka tik surinkti kodą ar kitaip patvirtinti sumą, kurią jie nori „investuoti“.
– Sąskaitos, kurios priskiriamos tariamiems investuotojams, yra tikros ar fiktyvios?
– Sąskaitos tikros. Netikros platformos, į kurias neva investuojama.
Sąskaitos yra tarsi vizualinis efektas.
Žmogus ne tik girdi iš „brokerio“, kad uždirbo, bet ir pats pažvelgęs į sąskaitą mato, kaip auga jo pinigų suma, todėl tiki sukčiais ir toliau pats atiduoda savo pinigus nusikaltėliams.
Iki tol, kol užsimano išsigryninti pinigus.
Tada prasideda jau kitas sukčiavimo etapas. Kai žmogus nori pasiimti visą ar dalį sumos, kurią mato platformoje, ir tai pasako paskambinusiam „brokeriui“, tas atsako: gerai, bet yra papildomas mokestis.
Šis mokestis būna įvairus. Pavyzdžiui, asmuo, susigundęs, kad galės gauti 25 tūkstančius eurų, nors investavo tik 10 tūkstančių, sumoka 5 tūkstančius eurų, nes jam atrodo, jog bet kokiu atveju jis jau uždirbo 10 tūkstančių.
Sumoka mokestį ir laukia. Praeina savaitė, bet žmogui vis tiek neleidžiama išgryninti pinigų, todėl jis vėl skambina „brokeriui“. Tačiau jis arba būna jau dingęs, arba pareiškia, kad jei dabar išgryninsi, turėsi sumokėti papildomai.
Kartais žmogui pasiūloma savo pinigus atsiimti per skolų išlupinėtojus. Aišku, jiems irgi reikia sumokėti. Žmogus sumoka ir laukia, kol dingsta ir jie.
Yra daugybė variantų, kaip įtikinti lengvai praturtėti užsigeidusį žmogų, kad jis dar kartą pervestų pinigų.
O „brokeriai“ taip moka vilkinti laiką, kad mes apie nusikaltimą sužinome tik praėjus mėnesiui ar dviem, kai jie jau būna dingę.
– Žinomos kelios sukčių platformos, kuriose jie siūlo investuoti. Pavyzdžiui, swissmarket.net, investingcapital.com, gfbroker.com. Ar neįmanoma jų uždaryti ar kaip nors kontroliuoti?
– Neįmanoma. Šios platformos yra elektroninėje erdvėje, jos kuriamos ir saugomos ne Lietuvoje, o kitose šalyse, dažniausiai Kinijoje, todėl tirti tokius nusikaltimus labai sunku.
Ši problema aktuali ir kitoms valstybėms, kuriose žmonės supranta ir kalba rusiškai.
– Vis dėlto ar yra galimybė atgauti prarastus pinigus?
– Vilties visada yra, bet svarbiausia, kad žmogus iki tol logiškai mąstytų.
Daug tokių ikiteisminių tyrimų nutraukiama, kartais net nepradedama, žmonės skundžia nutarimus teismams, tačiau ir jie pripažįsta, kad nukentėjusysis pats elgėsi nerūpestingai, turėjo suprasti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo investavimą.
Kartais net bankų darbuotojai perspėja savo klientus, kad ši platforma bloga, negalima į ją investuoti, tačiau žmonės neklauso.
Mes bendradarbiaujame su Lietuvos bankų asociacija, viešiname tokius atvejus, bet kai kas į tai numoja ranka.
Pats žmogus turi visas galimybes pasitikrinti, ar nepakliuvo ant sukčių kabliuko.
Prieš pervesdamas pinigus jis internete gali pasitikrinti, ar platforma yra legali, ar Lietuvos bankas yra išdavęs jai licenciją. Tokių platformų sąrašas yra skelbiamas Lietuvos banko interneto puslapyje.
Ten pat galima rasti ir nelegalių platformų sąrašą.
Žmonėms taip pat rekomenduojame patikrinti platformą per socialinius tinklus. Jei tai sukčiai, tikrai surasite ne vieną tekstą ir komentarą apie tą platformą, nes žmonės, kurie yra nukentėję, yra pikti, rašo įspėjimus.
