Šalies vadovu išrinktas Gitanas Nausėda prieš metus atmetė Vyriausybės siūlymą ES Bendrojo teismo teisėju antrajai šešerių metų kadencijai paskirti Virgilijų Valančių.
Šio teisėjo kadencija baigėsi jau pernai rudenį, bet buvęs Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Liuksemburge teisėjauja ir toliau, nes Lietuvos institucijoms nepavyksta susitarti, kas galėtų jį pakeisti.
Teisingumo ministerija liepos pabaigoje surengė naują kandidato į ES Bendrojo teismo teisėjus atranką, o joje vėl geriausiai pasirodė prezidentui užkliuvęs V.Valančius.
Tai ne vienintelė valdančiųjų ir prezidento kaktomuša dėl Temidės tarnų. Jau kurį laiką valdžia neranda sutarimo dėl kandidatų į Konstitucinio teismo teisėjus, nepaskiriamas ir naujas Aukščiausiojo teismo vadovas.
Bijojo spekuliacijų?
Prieš metus G.Nausėda aiškiai neįvardijo, kodėl jam neįtiko V.Valančius. Prezidentas tada tik užsiminė, esą kiti kandidatai pasirodė pasirengę geriau.
Tačiau neoficialiai kalbėta, kad šalies vadovas išsigando, jog gali kilti spekuliacijų, kad esą tokiu būdu jis V.Valančiui atsidėkoja už Nausėdų šeimai palankų Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, tuomečio teismo pirmininko V.Valančiaus vadovaujama teisėjų kolegija yra atmetusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijų apeliacinį skundą ir nurodžiusi suderinti modernaus Nausėdų gyvenamojo namo projektą statybos leidimui šiame parke gauti.
Skelbs dar vieną atranką
Kad ir kaip būtų, V.Valančius dalyvavo ir liepos pabaigoje surengtoje naujoje kandidatų į ES Bendrojo teismo teisėjus atrankoje.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, už V.Valančiaus kandidatūrą balsavo trys teisingumo ministro Evaldo Jankevičiaus vadovaujamos atrankos komisijos nariai.
Šiai komisijai taip pat priklauso premjero, Seimo pirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo, Užsienio reikalų ministerijos bei Aukščiausiojo teismo deleguoti atstovai.
Kai kurie šios komisijos nariai kalbėdami su „Lietuvos rytu“ stebėjosi, kodėl daugiausia balsų surinkusio atrankos dalyvio kandidatūra iki šiol dar nepateikta Vyriausybei ir prezidentui.
Bet E.Jankevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad kandidatas ir nebus teikiamas: „Atranka įvyko, bet nebuvo rasta sutarimo. Tiesiog nuomonės išsiskyrė – skirtingos institucijos pareiškė skirtingas nuomones ir nė vienas kandidatas nesurinko daugiau balsų už kitus.“
Anot teisingumo ministro, kandidato į ES Bendrojo teismo teisėjus atranka vėl bus kartojama.
Nedalyvavo, bet nori skaidrumo
E.Jankevičius taip pat neigė, kad Prezidentūra ir toliau blokuoja V.Valančiaus kandidatūrą.
Jis kartojo, kad sprendimą neteikti kandidato esą lėmė tai, jog atrankos komisijai nepavyko rasti sutarimo, ir vylėsi, kad kitą kartą pretendentų bus daugiau.
Ministras patvirtino, kad į atrankos komisiją buvo kviečiami ir Prezidentūros atstovai, bet jie tokio noro nepareiškė.
Prezidento atstovai nepaaiškino, kodėl buvo atsisakyta kvietimo dalyvauti atrankos komisijoje, tik pabrėžė, kad G.Nausėda tikisi, jog šis procesas vyks skaidriai.
„Prezidentas tikisi kelių jam pateiktų kandidatų, iš kurių jis pritartų tinkamiausiam“, – sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Prezidentūros favorite tarp galimų pretendentų į ES Bendrojo teismo teisėjus pernai rudenį neoficialiai buvo įvardijama Konstitucinio teismo teisėja Danutė Jočienė.
Dar anksčiau į šias pareigas Lietuva pasiūlė Konstitucinio teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrą, bet tuomet jai nepritarė Liuksemburge veikiantis vertinimo komitetas.
Su nauja komanda – krizė
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė mano, jog atranka aklavietėje galėjo atsidurti todėl, kad prezidentas V.Valančiaus kandidatūrą kartą jau atmetė. Tiesa, valstietė nespėliojo, ar už šio teisėjo nugaros nestovi valdžioje esantys įtakingi politikai.
Anot šaltinių, antrai kadencijai neskiriamas V.Valančius esą gali būti suinteresuotas tokia situacija, nes jis toliau laikinai eina pareigas ir gauna solidų atlygį.
„To nežinau, bet viena yra visiškai akivaizdu – šiuo metu nepaskirta daug teisėjų, su šio prezidento komandos atėjimu teismuose prasidėjo savotiška krizė.
Atrankos nevyksta daug kur, tai jau yra problema, nes nesilaikoma įstatymų reikalavimų.
Realybė yra tokia: prezidento komandai kažkokiu stebuklingu būdu niekur nepavyksta rasti sutarimo ir paskirti žmonių“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Išbrokavo vieną po kito
Pavasarį Seimas atmetė G.Nausėdos pasiūlytą advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio teismo teisėjus, bet prezidentas vasaros pabaigoje pranešė, kad šią kandidatūrą teiks iš naujo.
Kartu su šia pateikta kandidatūra Seimas atmetė dar dvi į Konstitucinio teismo teisėjus siūlytas kandidatūras, todėl šiam teismui toliau laikinai vadovauja Dainius Žalimas, kurio kadencija baigėsi dar kovą.
Aklavietėje taip pat atsidūrė ir Aukščiausiojo teismo vadovo skyrimas. G.Nausėda į šias pareigas siūlė šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, tačiau Seimas jos kandidatūrą atmetė ir net pažemino iki eilinės teisėjos.
Rugpjūtį Konstitucinis teismas išaiškino, kad jos atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas.
Valdantieji dėl to kaltina Prezidentūrą, kuri esą pateikė netinkamai suformuluotus dekretus.
