Istorijos dūžiai rugsėjo 12-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Sep 12, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1263 m. (diena spėjama) sąmokslininkai nužudė Lietuvos karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Treniota, 1264 m. šį nužudžius – Mindaugo vyriausiasis sūnus Vaišelga.

1934 m. Lietuva, Estija ir Latvija Ženevoje pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir dešimčiai metų sudarė sąjungą – Baltijos antantę. Šiam žingsniui labiausiai paskatino didėjanti nacių Vokietijos grėsmė. Baltijos šalys pirmą kartą sutarė veikti išvien, nors dėl Latvijos ir Estijos prolenkiškos orientacijos sutartis praktiškai neveikė.

Įvykiai pasaulyje

490 m. prieš Kristų Maratono lygumose laimėję mūšį su persais graikai pasiuntė į Atėnus karį Filipidą su žinia apie pergalę. Nubėgęs 42 km ir 195 m šis žinią perdavė, bet čia pat mirė.

1683 m. mūšyje prie Vienos Abiejų Tautų Respublikos ir Austrijos kariuomenė sustabdė Osmanų imperijos veržimąsi į Vidurio Europą.

1943 m. vokiečių desantininkai išlaisvino karo eiga nepatenkintų Italijos fašistų suimtą ir viešbutyje Abrucų kalnuose įkalintą partijos vadovą Benito Mussolini. Vadovauti išlaisvinimo operacijai kodiniu pavadinimu „Ąžuolas“ Hitleris paskyrė Otto Skorzeny. Operacija užtruko apie du mėnesius, kadangi Italijos diktatoriaus kalinimo vieta buvo nuolat keičiama. Išvaduotas B.Mussolini buvo nugabentas į Romą, o vėliau į Berlyną.

1944 m. Kanados mieste Kvebeke prasidėjo aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje buvo numatyta po karo Vokietiją suskaldyti į JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS okupacines zonas.

1974 m. Etiopijoje kariškiai iš posto pašalino ir įkalino imperatorių Haile Selassie I. Valdžia atiteko Ginkluotųjų pajėgų koordinavimo tarybai, vadinamai Dergu (lietuviškai – šešėlis), kuri sudarė Laikinąją karinę vyriausybę. 1975 m. šalyje panaikinus monarchiją Etiopija paskelbta socialistine valstybe.

1989 m. Lenkijos seimas patvirtino pirmojo ne komunisto premjero Tadeuszo Mazowieckio vyriausybės programą. Jo vyriausybė, vykdydama vicepremjero ir finansų ministro Leszeko Balcerowicziaus parengtą reformų programą, iš esmės pertvarkė šalies ūkį ir politinę sistemą.

1990 m. Maskvoje SSRS, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija su abiem Vokietijos valstybėmis pasirašė sutartį dėl Vokietijos klausimo galutinio sureguliavimo. Maskvos sutartimi Antrojo pasaulinio karo laimėtojos pripažino suvienytos Vokietijos suverenitetą vidaus ir užsienio politikoje, o VFR ir VDR atsisakė pretenzijų į buvusias Vokietijos rytines žemes. Sutartis, dar vadinama Du plius keturi susitarimu, formaliai atvėrė kelią Vokietijos suvienijimui.

1997 m. amerikiečių erdvėlaivis įskriejo į Marso palydovo orbitą ir pradėjo detalų Marso paviršiaus kartografavimą.

Gimė

1779 m. – kunigas, lietuvių politinės ir filosofinės poezijos pradininkas Kiprijonas Nezabitauskis-Zabitis. Mirė 1837 m.

1944 m. – vienas žymiausių lietuvių filosofų Arvydas Šliogeris. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Mirė 2019 m.

1959 m. – biatlonininkas, olimpinis čempionas Algimantas Šalna.

Mirė

1835 m. – vienas 1830–1831 m. sukilimo vadų, LDK didikų Pacų giminės vienas paskutinių atstovų Liudvikas Mykolas Pacas (55 m.).

2009 m. – amerikiečių gamtininkas, vadinamosios žaliosios revoliucijos pradininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Normanas Borlaugas (95 m.). Sukūrė daug labai derlingų kviečių veislių.

1263 m. (diena spėjama) sąmokslininkai nužudė Lietuvos karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1263 m. (diena spėjama) sąmokslininkai nužudė Lietuvos karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1944 m. gimė vienas žymiausių lietuvių filosofų Arvydas Šliogeris. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Mirė 2019 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1944 m. gimė vienas žymiausių lietuvių filosofų Arvydas Šliogeris. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Mirė 2019 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1959 m. gimė biatlonininkas, olimpinis čempionas Algimantas Šalna.<br>M.Kulbio nuotr.
1959 m. gimė biatlonininkas, olimpinis čempionas Algimantas Šalna.<br>M.Kulbio nuotr.
1934 m. Lietuva, Estija ir Latvija Ženevoje pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir dešimčiai metų sudarė sąjungą – Baltijos antantę. Šiam žingsniui labiausiai paskatino didėjanti nacių Vokietijos grėsmė. Baltijos šalys pirmą kartą sutarė veikti išvien, nors dėl Latvijos ir Estijos prolenkiškos orientacijos sutartis praktiškai neveikė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1934 m. Lietuva, Estija ir Latvija Ženevoje pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir dešimčiai metų sudarė sąjungą – Baltijos antantę. Šiam žingsniui labiausiai paskatino didėjanti nacių Vokietijos grėsmė. Baltijos šalys pirmą kartą sutarė veikti išvien, nors dėl Latvijos ir Estijos prolenkiškos orientacijos sutartis praktiškai neveikė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1944 m. Kanados mieste Kvebeke prasidėjo aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje buvo numatyta po karo Vokietiją suskaldyti į JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS okupacines zonas.<br>123rf
1944 m. Kanados mieste Kvebeke prasidėjo aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje buvo numatyta po karo Vokietiją suskaldyti į JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS okupacines zonas.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (5)
1263 m. (diena spėjama) sąmokslininkai nužudė Lietuvos karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1263 m. (diena spėjama) sąmokslininkai nužudė Lietuvos karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1944 m. gimė vienas žymiausių lietuvių filosofų Arvydas Šliogeris. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Mirė 2019 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1944 m. gimė vienas žymiausių lietuvių filosofų Arvydas Šliogeris. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus. Mirė 2019 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1959 m. gimė biatlonininkas, olimpinis čempionas Algimantas Šalna.<br>M.Kulbio nuotr.
1959 m. gimė biatlonininkas, olimpinis čempionas Algimantas Šalna.<br>M.Kulbio nuotr.
1934 m. Lietuva, Estija ir Latvija Ženevoje pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir dešimčiai metų sudarė sąjungą – Baltijos antantę. Šiam žingsniui labiausiai paskatino didėjanti nacių Vokietijos grėsmė. Baltijos šalys pirmą kartą sutarė veikti išvien, nors dėl Latvijos ir Estijos prolenkiškos orientacijos sutartis praktiškai neveikė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1934 m. Lietuva, Estija ir Latvija Ženevoje pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir dešimčiai metų sudarė sąjungą – Baltijos antantę. Šiam žingsniui labiausiai paskatino didėjanti nacių Vokietijos grėsmė. Baltijos šalys pirmą kartą sutarė veikti išvien, nors dėl Latvijos ir Estijos prolenkiškos orientacijos sutartis praktiškai neveikė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1944 m. Kanados mieste Kvebeke prasidėjo aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje buvo numatyta po karo Vokietiją suskaldyti į JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS okupacines zonas.<br>123rf
1944 m. Kanados mieste Kvebeke prasidėjo aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje buvo numatyta po karo Vokietiją suskaldyti į JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS okupacines zonas.<br>123rf

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.