Tiesa, pirmąją juoko bangą šalies vadovas sukėlė pareiškęs, jog yra toks aktyvus ir, suprask, galingas vidaus politikoje kaip joks kitas jo pirmtakas. Kikenant dar buvo prisimintas ir prezidento nemėgstamas, bet nenuverčiamas susisiekimo ministras J.Narkevičius. O prisimintas todėl, kad G.Nausėda ne taip jau seniai visą tautą ragino nebijoti keisti Lietuvoje tai, kas nepatinka.
Žinoma, prezidentas gal ir nepabijojo pakeisti šio ministro, bet valdančiųjų buvo pasiųstas taip toli, kaip, ko gero, joks kitas buvęs šalies vadovas.
V. Bruveris apie prezidento apsisprendimą už ką balsuoti Seimo rinkimuose: sunku suprasti motyvą
Negana to, G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad po Seimo rinkimų labai griežtai sijos kandidatus į ministrus, o į premjero postą siūlys nebūtinai tos politinės jėgos, kuri surinks daugiausia mandatų, atstovą.
Gal taip kalbėdamas prezidentas tiesiog konstatavo, kad išties yra tokia tikimybė, jog po rinkimų bus tokia politinė mišrainė, kad į premjerus gali pretenduoti nebūtinai pirmosios vietos laimėtojai, tarkime, konservatoriai, o į krūvą susidėjusi centro kairės publika.
Tačiau po tokių samprotavimų G.Nausėda iš karto gavo po sprigtą ir iš kairės, ir iš dešinės. Valstiečių vedlys R.Karbauskis pasityčiojo taip, kaip, regis, dar nebuvo drįsęs – tiesiai pareiškė, kad tai prezidento viešieji ryšiai norint vaizduoti „kietą“.
Susiję straipsniai
Konservatorių kandidatė į premjerus I.Šimonytė buvo šiek tiek mandagesnė, bet vis dėlto priminė G.Nausėdai lyg mokiniui tą patį, ką ir R.Karbauskis – pagal Konstituciją šalies vadovas paskiria formuoti Vyriausybę tai politinei jėgai, kuri surinko daugiausia balsų, taigi jis tik vykdo tautos valią. Ir tik tuomet, jei laimėtojui nepavyksta sudaryti Vyriausybės, gali būti ieškoma kitų variantų.
Žodžiu, tą savo kalaviją G.Nausėda galėjo pasitaupyti – jis galbūt iš tiesų pravers po rinkimų.