Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą

Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį gimtosios lenkų kalbos egzaminą ir tiek šio, tiek ir mokyklinio egzamino rezultatus pripažinti stojant į šalies universitetus.

Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Lietuva svarstys galimybes įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 17, 2020, 5:35 PM

Tai numatyta Lenkijos ir Lietuvos švietimo ministrų Dariuszo Piontkowskio ir Algirdo Monkevičiaus ketvirtadienį pasirašytame dokumente – deklaracijos dėl tautinių mažumų abiejose šalyse švietimo įgyvendinimo plane.

Numatoma, kad šias galimybes Lietuva turi įvertinti iki 2022-ųjų.

Šiuo metu galima laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos egzaminą.

Plane taip pat numatyta analizuoti tautinių mažumų mokyklų moksleivių pasiekimus ir kasmet pristatyti analizės rezultatus bendruomenėms, užtikrinti „sisteminę pagalbą“ lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir lenkiškoms – Lietuvoje, remti šių mokyklų pedagogų stažuotes ir kvalifikacijos tobulinimąsi savo valstybėse.

Planuose – užtikrinti tautinių mažumų moksleiviams ir būrelių gimtąja kalba lankymą.

Didelė plano dalis skirta ir vadovėliams gimtosiomis tautinių mažumų kalbomis, mokymo programų pritaikymui. Numatyta iki 2022-ųjų Lietuvoje inicijuoti „centralizuotą ir sistemišką“ lenkų gimtosios kalbos vadovėlių bei papildomų priemonių rengimą bei leidybą. Taip pat numatoma iki šių metų pabaigos sudaryti komisija, kuri įvertintų būtinybę atnaujinti jau esamus vadovėlius, žadama įtraukti ekspertus iš Lenkijos rengiant lenkų tautinės mažumos vadovėlius, analogiškai Lenkija kviestų Lietuvos ekspertus.

Lenkija tai pat įsipareigoja toliau finansuoti lietuviškų vadovėlių leidybą, įskaitant lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlius bei papildomas mokymo priemones tiek pradinukams, tiek moksleiviams iki aštuntos klasės.

Žadama įvertinti „teisines ir finansines“ galimybes prisijungti tautinių mažumų atstovams prie jų gimtosios šalies mokymosi platformų.

Lietuva deklaracija taip pat dar šiemet įsipareigoja sudaryti Tautinių mažumų švietimo komisiją ir pavesti jai stebėti, kaip deklaracija įgyvendinama.

Kas antrus metus numatyta pakaitomis Lenkijoje ir Lietuvoje organizuoti tautinių mažumų švietimui skirtą konferenciją.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, abiejų šalių pasirašytame plane taip pat sutariama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose tautinės mažumos kalba vaikams būtų skiriamos penkios valandos per savaitę ugdytis lietuvių kalba. Šiai nuostatai dar turėtų pritarti Seimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina, kad dokumente įtvirtintas tautinių mažumų švietimo stebėsenos mechanizmas turėtų padėti „sistemingai tobulinti ir užtikrinti tautinių mažumų švietimo kokybę tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje“.

„Norime suteikti vienodas galimybes abiejų valstybių jaunuoliams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių ar lenkų, turėti kuo palankesnes jų ugdymosi sąlygas, o kartu – ir geresnę gyvenimo kokybę. Tokią, kurios norime kiekvienam Lietuvos, kiekvienam Lenkijos piliečiui“, – teigė ministras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.