Atsakymais į šį klausimą su portalo lrytas.lt skaitytojais pasidalijo rinkimų ir komunikacijos specialistai.
Reglamentuoja įstatymas
Draudimas papirkti rinkėjus yra įtvirtintas Seimo rinkimų įstatyme, kurio 5 (1) straipsnyje nurodoma, kad prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai (šiais metais ji prasidėjo balandžio 10 d.), t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė paaiškino, kad, paprastai tariant, papirkimas gali pasireikšti tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu; dovanų ar kitokio atlygio rinkėjams teikimu, skatinimu dalyvauti / nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už/prieš vieną ar kitą kandidatą/politinę partiją rinkimuose.
Papirkimas taip pat gali pasireikšti pažadu už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, kandidatų, bei rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus, ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas balsuoti už ar prieš konkrečią politinę partiją ar kandidatą.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas, patikino, kad, žvelgiant iš politinės komunikacijos pusės, riba tarp politinės reklamos ir siekio papirkti rinkėją yra gana aiški.
„Politinė reklama yra bet kokie politikų, politinių partijų veiksmai, bandant įtikinti rinkėjus balsuoti už juos artėjančiuose rinkimuose.
Tas įtikinimas turi būti vykdomas tik komunikaciniais būdais, tai reiškia, ne dovanomis, kaip kad anksčiau politikai galėjo dovanoti rinkėjams sėklas, saldainius, degtukus ir kitas panašias dovanas, kurias vienaip ar kitaip galime suprasti kaip kažkiek vertingus daiktus“, – detalizavo dr. A.Šuminas.
Ne viskas, ką duoda politikas, yra dovana
VRK pirmininkė ragino atkreipti dėmesį į tai, kad ne viskas, ką politinės partijos ar kandidatai, prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, dalija, yra laikytina rinkėjų papirkimu.
„Seimo rinkimų įstatymas numato ir tam tikrų išimčių, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), pažymėtos politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, neatlygintinas platinimas“, – teigė L.Matjošaitytė.
VRK pirmininkė pateikė ir dažniausiai pasitaikančių papirkinėjimo formų bei formatų pavyzdžius.
„Per ankstesnius rinkimus dažniausiai rinkėjų papirkimo atvejai, nustatyti iki rinkimų dienos, buvo susiję su įvairių paprastai atlygintino pobūdžio paslaugų suteikimu ar dovanų teikimu. Pavyzdžiui, knygų, saldainių, rašymo priemonių dalijimas, bilietų į renginius dalijimas, nemokamų renginių organizavimas (koncertai, šokių vakarai, sporto mankštos, degustacijos), nemokamos paprastai atlygintino pobūdžio konsultacijos (pavyzdžiui, konsultacijos įvairiais teisiniais klausimais), nemokamas, paprastai atlygintinai platinamų spaudos leidinių dalijimas.
Rinkimų dienomis dažniausiai pasitaikantys rinkėjų papirkimo atvejai yra grynųjų pinigų už balsavimą dalijimas, maisto produktų krepšelių ar alkoholinių gėrimų atsiėmimas vietos prekyvietėse ir panašiai“, – pasakojo L.Matjošaitytė.
Pilkosios zonos išlieka
Akivaizdu, kad ši Seimo rinkimų kampanija dėl koronaviruso pandemijos grėsmės, tiesioginio kontakto prasme, bus apribota. Todėl socialinių medijų vaidmuo šiuose rinkimuose bus dar didesnis. Tokiu pastebėjimu pasidalijo VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. A.Šuminas.
Pasak jo, politinei komunikacijai keliantis į socialinių medijų erdvę, kyla tam tikri papildomi su politinės reklamos reglamentavimu susiję klausimai. Dr. A.Šumino teigimu, gerai, kai politikai prie įrašų socialiniuose tinkluose nurodo, kad skelbia politinę reklamą, tačiau tai nepanaikina pilkosios erdvės.
„Sukontroliuoti, kiek ir kokių reklamų, kokiomis formomis, kas paleidžia, ir kiek sąžiningai tai deklaruoja bei kiek pinigų išleidžia, yra sudėtinga. Akivaizdu, kad ta pilkoji erdvė liks, politikai ir partijos, tikėtina, ieškos landų, kaip tai išnaudoti, VRK parodant ne viską.
O socialinių medijų naudojimas rinkiminėje kampanijoje šiemet tikrai bus aktyvus. Išlieka klausimas, kiek rinkiminė kampanija dėl koronaviruso bus apribota, ar politikai neturės jokių galimybių tiesiogiai kontaktuoti su rinkėjais, ar tos galimybės bus, bet ribotos.
Maža to, jeigu prieš 8 ar 10 metų socialinių medijų kontekste buvo kalbama tik apie jaunus rinkėjus, tai šiandien akivaizdu, kad „Facebook“ naudojasi labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko. Socialiniai tinklai tapo priemone, leidžiančia pasiekti ir vyresnio amžiaus žmones.
Aktyvumas socialiniuose tinkluose didėja jau dabar ir neabejoju, kad rugsėjo mėnesį tas aktyvumas bus dar didesnis“, – sakė politinės komunikacijos specialistas.
