Istorijos dūžiai rugsėjo 20-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

2006 m. iš JAV parskraidintas buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas. Valstybinio komercinio banko bei Kauno holdingo kompanijos turto iššvaistymu įtariamas G.Petrikas iš Lietuvos dingo 1997 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2006 m. iš JAV parskraidintas buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas. Valstybinio komercinio banko bei Kauno holdingo kompanijos turto iššvaistymu įtariamas G.Petrikas iš Lietuvos dingo 1997 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1947 m. partizanų Šiaurės rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas specialiu įsakymu perspėjo visus kovotojus apie į Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdį infiltruotą sovietinio saugumo agentą Juozą Markulį, slapyvardžiu Erelis, nurodydamas nutraukti visus ryšius su juo, panaikinti esamus ryšių punktus ir įspėti ryšininkus.<br>V.Balkūno nuotr.
1947 m. partizanų Šiaurės rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas specialiu įsakymu perspėjo visus kovotojus apie į Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdį infiltruotą sovietinio saugumo agentą Juozą Markulį, slapyvardžiu Erelis, nurodydamas nutraukti visus ryšius su juo, panaikinti esamus ryšių punktus ir įspėti ryšininkus.<br>V.Balkūno nuotr.
1990 m. gimė krepšininkas Donatas Motiejūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
1990 m. gimė krepšininkas Donatas Motiejūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
1946 m. rugsėjo 20–spalio 5 d. vyko pirmasis Kanų kino festivalis. Buvo įteikta vienuolika lygiaverčių „Grand Prix“ apdovanojimų.<br>123rf
1946 m. rugsėjo 20–spalio 5 d. vyko pirmasis Kanų kino festivalis. Buvo įteikta vienuolika lygiaverčių „Grand Prix“ apdovanojimų.<br>123rf
1934 m. gimė italų kino aktorė Sophia Loren.<br>123rf
1934 m. gimė italų kino aktorė Sophia Loren.<br>123rf
2002 m. Vilniuje lankėsi Švedijos karalienė Silvija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
2002 m. Vilniuje lankėsi Švedijos karalienė Silvija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 20, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1260 m. prasidėjo Didysis prūsų sukilimas. Sukilti prūsus paskatino lietuvių ir žemaičių pergalė Durbės mūšyje. Nujausdami bręstantį sukilimą kryžiuočiai netoli Brandenburgo pilies sudegino žymiausius notangų ir varmių didžiūnus – tai tapo tiesiogine dingstimi prūsams sukilti. Netrukus sukilimas išplito visose prūsų žemėse, išskyrus Pamedę. Vadovavo genčių (žemių) vadai, žymiausias iš jų buvo Notangos vadas Herkus Mantas. Nuolatiniai prūsų sąjungininkai buvo Skomanto vadovaujami sūduviai. Sukilėliai siekė užimti Vokiečių ordino pilis ir atsikratyti kryžiuočių priespaudos.

1920 m. pradėjo veikti Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisija, kurios tikslas buvo sustabdyti rugpjūčio mėn. prasidėjusius Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susirėmimus Pietų Užnemunėje ir padėti sureguliuoti šių valstybių santykius.

1938 m. įkurta bendrovė „Lietuvos oro linijos“. Turėjo du septynių vietų lėktuvus, vykdė skrydžius iš Kauno į Palangą ir Rygą. Sovietams okupavus Lietuvą visą bendrovės turtą perėmė SSRS bendrovė „Aeroflot“.

1947 m. partizanų Šiaurės rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas specialiu įsakymu perspėjo visus kovotojus apie į Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdį infiltruotą sovietinio saugumo agentą Juozą Markulį, slapyvardžiu Erelis, nurodydamas nutraukti visus ryšius su juo, panaikinti esamus ryšių punktus ir įspėti ryšininkus.

1989 m. Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie Sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio‑Pūtvio kapo. Pirmasis šaulių būrys buvo sudarytas Kaune, vėliau – Kelmėje, Šeduvoje, Skriaudžiuose, Panevėžyje.

2002 m. Vilniuje lankėsi Švedijos karalienė Silvija.

2006 m. iš JAV parskraidintas buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas. Valstybinio komercinio banko bei Kauno holdingo kompanijos turto iššvaistymu įtariamas G.Petrikas iš Lietuvos dingo 1997 m.

Įvykiai pasaulyje

1519 m. iš Ispanijos Sanlukar de Baramedos uosto Andalūzijoje į pirmąją kelionę aplink pasaulį išplaukė portugalų jūrininko Fernando Magelano penkių laivų ekspedicija su 265 žmonėmis. 1522 m. apiplaukęs pasaulį į tą patį uostą grįžo tik vienas laivas su 18 žmonių įgula.

1792 m. pradėjo veikti Prancūzijos pirmosios respublikos aukščiausioji įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucija Nacionalinis konventas. Jis buvo išrinktas pirmą kartą Prancūzijoje suteikus balsavimo teisę visiems vyrams nuo 21 metų. Kitą dieną po pirmojo posėdžio Konventas formaliai panaikino monarchiją ir paskelbė Prancūziją respublika. Konventas veikė iki 1795 m. spalio 26 d.

1946 m. rugsėjo 20–spalio 5 d. vyko pirmasis Kanų kino festivalis. Buvo įteikta vienuolika lygiaverčių „Grand Prix“ apdovanojimų.

1970 m. nepilotuojamas SSRS erdvėlaivis „Luna 16“ sklandžiai nusileido Mėnulyje, paėmė grunto pavyzdžių ir atgabeno į Žemę.

2008 m. Pakistano sostinėje Islamabade priešais viešbutį „Marriott“ susprogdintas sunkvežimis su sprogmenimis. Žuvo daugiau kaip 50, sužeista per 260 žmonių.

Gimė

1752 m. – teisininkas ir ekonomistas, Vilniaus universiteto rektorius Hieronimas Stroynowskis. Mirė 1815 m.

1778 m. – Rusijos jūrų admirolas, Antarkties ir Ramiojo vandenyno tyrinėtojas Fabianas von Bellingshausenas. Atrado Antarktidą, jo vardu pavadinta jūra prie Antarktidos krantų, Ramiojo vandenyno dubuma, įlanka Laptevų jūroje, sala Tuamotu salyne, šelfinis ledynas Pietų Antarktidoje, Sachalino salos kyšulys. Mirė 1852 m.

1869 m. – rašytojas ir visuomenės veikėjas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mirė 1933 m.

1872 m. – Prancūzijos karo veikėjas, Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų Prancūzijoje vyriausiasis vadas Maurice’as Gustave’as Gamelinas. Mirė 1958 m.

1878 m. – amerikiečių rašytojas Uptonas Sinclairas. Parašė didelę visuomenės reakciją sukėlusį romaną „Džiunglės“, kuriame pasakojama apie Čikagos lietuvių imigrantų gyvenimą. Mirė 1968 m.

1934 m. – italų kino aktorė Sophia Loren.

1990 m. – krepšininkas Donatas Motiejūnas.

Mirė

1863 m. – vokiečių filologas, kartu su broliu Wilhelmu surinkęs ir išleidęs visame pasaulyje žinomą pasakų rinkinį „Vaikų ir namų pasakos“, Jacobas Grimmas (78 m.). Vėliau su broliu išleido dar septynis papildytus jo leidimus.

1914 m. – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas Filippas Fortunatovas (66 m.). Nuo 1878 m. pirmasis Rusijos universitetuose dėstė lietuvių kalbą.

1916 m. – vokiečių kalbininkas Augustas Leskienas (76 m.). Vadovavo pirmajai Vokietijoje Slavistikos katedrai Leipcigo universitete, šis universitetas tapo vienu svarbiausių baltistikos ir lituanistikos tyrinėjimo centrų, lietuvių kalbą A.Leskienas jame dėstė beveik visą savo pedagoginės veiklos laikotarpį.

1942 m. kalėjime Krasnovodske (dabar Turkmėnijos miestas Tiurkmenbaši) mirė paskutinis prieškario Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis (65 m.).

1957 m. – suomių kompozitorius ir dirigentas, vienas žymiausių suomių nacionalinės muzikos mokyklos atstovų Jeanas Sibelius (91 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.