Mečys Laurinkus. Yra priežastis, kodėl įvykių panorama Baltijos trijų sesių pakrantėje – neįmanoma

Skaitau W.Taubmano knygą „Gorbachev. His life and times“ (Gorbačiovas. Jo gyvenimas ir laikas), išleistą 2017 m. (išversta į rusų kalbą 2019 m.). Tai viena solidžiausių studijų (763 p.) apie sovietų imperijos žlugimą, septynerių metų laikotarpį, kai į beviltiškas reformas išplaukusį politinį „Titaniką“ vairavo visam pasauliui puikiai žinoma asmenybė M.Gorbačiovas.

Mečys Laurinkus.
Mečys Laurinkus.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-09-20 11:08

Du knygą pristatantys vertinimai: „The Guardian“ – „Fenomenalus žmogaus, kuris XX a. Europai ir visam pasauliui padarė daugiau, nei kas nors kitas, gyvenimo tyrimas“; „The Washington Post“ – „Gorbačiovas manė, jog galės išgelbėti Sovietų Sąjungą ir grąžinti socializmui buvusį populiarumą. Ši knyga apie tai, kaip žmogus stojo į mirtiną kovą su istorija“.

W.Taubmanas – amerikiečių istorikas, politologas, Pulitzerio premijos laureatas. Skaitant knygą kyla pasitenkinimas, jog informacinių karų epochoje vis dar įmanomas objektyvus sudėtingo meto, neišvengiamai ir šiuo metu tebelydimo emocinio vertinimo, tyrimas.

Nežinau, ar 30 metų pakanka nešališkai, be emocinio bangavimo nušviesti revoliucinį, koks ir buvo, laikotarpį, bet knyga šį tikslą pasiekia. Ją būtų galima gretinti su kita, ne mažesnės apimties istorine „perestroikos“ analize – rusų istoriko, savotiško Kremliaus dvaro disidento R.Medvedevo moksline publicistine apžvalga „Sovietų Sąjunga“ (išleista 2015 m.).

Abu autoriai, tikslūs atkuriamų įvykių atžvilgiu ir korektiški cituodami, vis dėlto skirtingai vertina M.Gorbačiovo vaidmenį. R.Medvedevui gaila, kad milžiniška ir pasaulyje įtakinga valstybė sužlugo, o M.Gorbačiovas ant savo pečių užsidėjo per sunkią sau naštą. Ir pats turėjo pasitraukti, ir valstybė žlugo. W.Taubmanui M.Gorbačiovas – tragiškas herojus, nors ir norėjęs išgelbėti, kuo gal ir pats nebetikėjo, suteikė tūkstančiams imperijos gyventojų demokratiško gyvenimo viltį, o inkorporuotoms tautoms – išsilaisvinimo galimybę.

Milžinišką įtaką, amerikiečio nuomone, M.Gorbačiovo pradėta užsienio politika turėjo tarptautiniam gyvenimui, santykiams tarp blokų ir valstybių. Istoriko veikale daug vietos skiriama M.Gorbačiovo asmeninėms savybėms, psichologiniam portretui, pažiūrų kaitai, nedirbtiniam idealizmui.

Prisipažinsiu, ši dalis mane, kaip daugelio ano meto įvykių ne tik stebėtoją, bet ir imperijos laivo siūbavimo dalyvį Lietuvoje, paveikė labiau nei Kremliaus užkulisinių kovų scenų vaizdavimas. Man, Lietuvos piliečiui, M.Gorbačiovo politinio portreto žmogiškoji dalis yra svarbi dėl vienos ypač svarbios aplinkybės – „perestroikos“ iniciatorių mūsų valstybės gyventojai vertina daugiausia Sausio 13-osios bylos fone, tai dažniausiai automatiškai juodu brūkšniu perbraukia pozityviąją šio veikėjo politikos dalį.

Tai ir yra pagrindinė priežastis, jog išsami ano meto įvykių panorama Baltijos trijų sesių pakrantėje kol kas neįmanoma.

Vis dėlto paklauskime (tikiuosi, kol kas tai nereikia daryti pašnibždomis virtuvėje): ar Lietuva būtų atkūrusi nepriklausomybę be M.Gorbačiovo? Iki šiol žiniasklaidoje sklinda energingi kai kurių žinomų politikų (-ių) balsai, atkartojami ir jaunosios kartos, jog Lietuva sugriovė Sovietų Sąjungą. Ar tikrai taip buvo?

Mano manymu, pagrįstu konkrečia patirtimi, be „perestroikos“ Sąjūdžio nebūtų buvę. Kaip ir visų šio didelio Lietuvos masteliu, W.Taubmano vertinimu, protingai organizuoto (priešingai, negu tai įvyko Azerbaidžane) judėjimo politinių pasekmių. Ne pirmą kartą taip klausiama, ir atsakymai, nors ir niuansuoti, beveik vienodi: be M.Gorbačiovo, asmeniškos jo, kaip milžiniškus įgaliojimus turinčio imperijos vadovo, pozicijos, vadinkime ja liberalia, suverenitetų parado nebūtų įvykę. Ir niekada istorijoje?

R.Medvedevas savo knygoje klausia: kas būtų įvykę, jei nebūtų „atsitikęs“ M.Gorbačiovas? Jo teigimu, po 15 metų SSRS būtų priėjusi liepto galą. O paskui – gal net pilietinis karas. W.Taubmanas prisimena H.Kissingerio klausimą A.Jakovlevui: kas bus, jei Baltijos valstybės pasiskelbs nepriklausomos? Ir šio atsakymą: „Tada perestroika pasibaigs.“

Amerikiečių istorikas mano, jog vienas didžiausių M.Gorbačiovo nuopelnų – nenaudojimas tokios apimties jėgos, kokią galėjo pagal turimus įgaliojimus, nors ir buvo Azerbaidžanas, Gruzija, pagaliau Sausio 13-oji. Būtent pastaroji data ir yra didžiausias barjeras Lietuvoje vertinant M.Gorbačiovo politikos vaidmenį.

Ne paslaptis, kad paskui M.Gorbačiovą dieną naktį slankiojo jėgos struktūrų, laukiančių progos perversmui Kremliuje, šešėlis. Jų pavardės žinomos, visi po GKČP pučo persikėlė į kalėjimą.

Įdomus W.Taubmano atkurtas epizodas. Kovo mėnesį (1990 m. – Aut.) generolas V.Varenikovas patarė pasielgti su Vilniumi taip kaip su Praha 1968 m.: trys pulkai blokuoja separatistų (Sąjūdžio. – Aut.) lyderius, o kolaboracionistai kviečia sovietų armiją. Buvo panašu, kad politbiuras planui pritarė. Kaip liudija A.Černiajevas, A.Jakovlevas ir V.Medvedevas tylėjo. Kitą dieną planui nepritarė ir A.Černiajevas. M.Gorbačiovas jam pataręs: „Nesijaudink, viskas bus taip, kaip reikia, teisingai.“

Teisingai nebuvo. M.Gorbačiovo išvengtas Prahos scenarijus savotiškai pasikartojo kitais metais. Kovo 26 d. M.Gorbačiovas taip pasiskundė senatoriui E.Kennedy: „Jūs netgi neįsivaizduojate, kaip esu spaudžiamas. Daugelis vadovybėje mano, kad mes tuoj pat panaudotume jėgą.“

Apie M.Gorbačiovo vaidmenį per Sausio 13-ąją W.Taubmanas pateikia mažiau detalių nei R.Medvedevas. Pavaizduodamas ano meto M.Gorbačiovą jau kaip psichologiškai išsekusį politiką, pačią „tamsią ir supainiotą“ istoriją palieka nušviesti ateičiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?