„Snorą“ administravusiam S. Freakley – teismo kirtis: slapti banko dokumentai bus ištraukti į viešumą

Nors Vilnius po devyniais užraktais slepia su banko „Snoras“ uždarymu susijusias paslaptis, yla iš maišo gali greitai išlįsti Paryžiuje.

R.Baranauskas (kairėje) ir S.Freakley.
R.Baranauskas (kairėje) ir S.Freakley.
Išreikalauti dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley (nuotr.) galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Išreikalauti dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley (nuotr.) galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Aš kitokio sprendimo ir nesitikėjau – buvo žinoma, jog tuometis generalinis prokuroras Darius Valys visą su „Snoru“ susijusią informaciją ant lėkštutės patiekdavo prezidentei D.Grybauskaitei“, – sakė R.Baranauskas.<br>M.Kulbio nuotr.
„Aš kitokio sprendimo ir nesitikėjau – buvo žinoma, jog tuometis generalinis prokuroras Darius Valys visą su „Snoru“ susijusią informaciją ant lėkštutės patiekdavo prezidentei D.Grybauskaitei“, – sakė R.Baranauskas.<br>M.Kulbio nuotr.
R.Baranausko ir buvusio stambiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo interesus atstovaujantis Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas (Fondas) bylą prieš Lietuvą inicijavo dar praėjusių metų pavasarį, pasamdęs vieną galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird“, kuri ir parengė 1,1 milijardo eurų ieškinį.<br>T.Bauro nuotr.
R.Baranausko ir buvusio stambiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo interesus atstovaujantis Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas (Fondas) bylą prieš Lietuvą inicijavo dar praėjusių metų pavasarį, pasamdęs vieną galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird“, kuri ir parengė 1,1 milijardo eurų ieškinį.<br>T.Bauro nuotr.
Išreikalauti dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley (nuotr.) galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Išreikalauti dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley (nuotr.) galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai“, – teigė R.Baranauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai“, – teigė R.Baranauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Manau, kad S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė šiuo metu Maskvoje gyvenantis buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas.<br>R.Jurgaičio nuotr.
„Manau, kad S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė šiuo metu Maskvoje gyvenantis buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas.<br>R.Jurgaičio nuotr.
„Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai“, – teigė R.Baranauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai“, – teigė R.Baranauskas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Manau, kad S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė šiuo metu Maskvoje gyvenantis buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas.<br>I.Gelūno nuotr.
„Manau, kad S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė šiuo metu Maskvoje gyvenantis buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas.<br>I.Gelūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 25, 2020, 7:43 PM, atnaujinta Sep 26, 2020, 2:17 PM

Neseniai Niujorko teismas įpareigojo buvusį laikinąjį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley pateikti slaptus dokumentus apie banko uždarymą, kurie bus panaudoti Paryžiaus arbitraže.

Šio Arbitražo Tribunolas nagrinėja buvusių „Snoro“ akcininkų inicijuotą 1,1 milijardo eurų ieškinį prieš Lietuvą.

„Tai labai svarbus sprendimas. Manau, kad S.Freakey turimus dokumentus gavęs Arbitražo Tribunolas susidarys objektyvų vaizdą, kaip buvo užgrobtas sėkmingai veikęs bankas“, – sakė šiuo metu Maskvoje gyvenantis buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas.

Po ieškinio – prašymas

R.Baranausko ir buvusio stambiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo interesus atstovaujantis Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas (Fondas) bylą prieš Lietuvą inicijavo dar praėjusių metų pavasarį, pasamdęs vieną galingiausių JAV advokatų kontorų „Alston and Bird“, kuri ir parengė 1,1 milijardo eurų ieškinį.

Ieškovai teigė, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi padarytos žalos pagrindiniam akcininkui V.Antonovui, pažeidė keturis mūsų šalies ir Rusijos pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.

Iškart po to,kai buvo paskirti ginčą nagrinėsiantys arbitrai, Fondo advokatai kreipėsi į Niujorko pietinio rajono apygardos teismą, prašydami, kad šiuo metu JAV gyvenantis ir kompanijoje „AlixPartners LLP“ dirbantis buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius S.Freakley pateiktų su banko likvidavimu susijusius slaptus dokumentus ir liudijimus, kurie bus panaudoti arbitraže.

Lėmė vienas asmuo?

Administruoti „Snorą“ S.Freakley buvo pakviestas kelios dienos prieš paskelbiant „Snoro“ moratoriumą ir kartu su savo kompanija „Zolfo Cooper“ tapo faktiškai vienvaldžiu banko vadovu.

Susipažinęs su banko situacija, S.Freakley viešai paskelbė, kad „Snoras“ yra likvidus ir per 24 valandas bus atnaujintos visos operacijos.

Panašias rekomendacijas jis pateikė ir Lietuvos bankui. Skelbti bankroto net nebuvo siūloma. Pagrindinė S.Freakley idėja buvo „Snorą“ skaidyti į gerą ir blogą banką.

Tačiau centrinis bankas nusprendė skelbti bankrotą. Liudininkų teigimu, to kategoriškai reikalavo tuometė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

„Gavus S.Freakley išsamias išvadas ir pasiūlymus, į Lietuvos banką atėjo finansų ministrė (I.Šimonytė – Red.), labai energinga, su premjero (Andriaus Kubiliaus – Red.) patarėju Mykolu Majausku ir be jokių ceremonijų pareiškė: bankrotas, ir daugiau nieko“, – tų dienų įvykius prisiminė tuometis Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis Geralavičius.

Prokurorų pervedimas nedomino

Po kelių dienų iš jau uždaryto banko, kuriame buvo uždraustos visos finansinės operacijos, į S.Freakley bendrovės sąskaitą buvo pervesti beveik 5 milijonai eurų.

Šie keistu būdu sumokėti pinigai tapo akstinu tuo metu Londone pasislėpusiems „Snoro“ akcininkams R.Baranauskui ir V.Antonovui per advokatus kreiptis į prokuratūrą.

2012 metų balandžio mėnesį advokatų kontorą BLS generalinei prokuratūrai įteikė pareiškimą, prašydama S.Freakley atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Be įtarimų minėtų beveik 5 milijonų eurų pasisavinimu, S.Freakley buvo kaltinamas neteisėtu banko programos su duomenimis išvežimu į užsienį ir kitais galimais nusikaltimais.

Žinoma, niekas neturėjo iliuzijų, kad S.Freakley bus pateikti bent įtarimai. Tačiau buvo viliamasi, kad tyrimo metu prokuratūra išsireikalaus svarbius dokumentus, susijusius su banko uždarymo.

Tačiau po dviejų mėnesių iliuzijos žlugo – prokuratūra ne tik atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorai net neleido susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Aš kitokio sprendimo ir nesitikėjau – buvo žinoma, jog tuometis generalinis prokuroras Darius Valys visą su „Snoru“ susijusią informaciją ant lėkštutės patiekdavo prezidentei D.Grybauskaitei“, – sakė R.Baranauskas.

Seimas įrodymų negavo

Dokumentų nepavyko gauti ir neužilgo po „Snoro“ uždarymo jo nacionalizavimo aplinkybes tyrusiai Seimo laikinajai komisijai.

Ši komisija taip pat tikėjosi, kad tikrosios banko uždarymo aplinkybės paaiškės, kai S.Freakley pateiks visus dokumentus. Nors komisija jų ir pareikalavo, tačiau buvęs laikinasis administratorius perdavė tik 10 eilučių dokumentą apie esą banke užfiksuotą turto trūkumą.

Praėjus kuriam laikui po Seimo komisijos tyrimo „Zolfo Cooper Europe“ buvo likviduota. Jos teisių ir reikalavimų perėmėja tapo kompanija „AlixPartners“, o S.Freakley buvo paskirtas šios kompanijos filialo Niujorke vadovu.

Advokatai rado landą

Kai atrodė, jog likvidavus „Zolfo Cooper“ nepavyks atgauti visų dokumentų, kurie padėtų nustatyti tikrąsias „Snoro“ bankroto aplinkybes, Fondo advokatai rado išeitį.

Jie pasiūlė kreiptis į Niujorko teismą, kuris gali išleisti įsakymą įpareigojantį S.Freakley bei „Zolfo Cooper“ teisių perėmėją bendrovę „AlixPartners“ pateikti būtinus dokumentus, kurie būtų panaudoti arbitražiniame teisme.

Išreikalauti šių dokumentų per JAV teismą buvo prašoma neatsitiktinai. Mat arbitražui S.Freakley galėtų teigti, jog dokumentų neturi ar juos pametė. Tuo tarpu JAV teismui toks pareiškimas prilygtų S.Freakley karjeros pabaigai.

Lietuvos prašymas – atmestas

Tai, kad S.Freakley turimi dokumentai gali iš esmės nulemti bylos eigą, ko gero, suprato ir Lietuvos interesams Paryžiaus arbitraže atstovaujantys teisininkai – sostinės advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir parneriai“ su kolegomis iš Argentinos.

Tad praėjusių metų lapkričio 8 dieną jie oficialiai paprašė Arbitražo Tribunolo įpareigoti Fondą atsiimti savo prašymą iš Niujorko teismo dėl dokumentų atskleidimo.

Tačiau Arbitražo Tribunolas per posėdį atmetė Lietuvos prašymą.

Argumentai nebuvo rimti

Savo ruožtu S.Freakley taip pat neketino lengvai pasiduoti. Pasisamdęs penkis advokatus, jis siekė įtikinti Niujorko teismą atmesti ieškinį.

Vis tik net ir šie brangūs advokatai nepadėjo. Teisme per kelis posėdžius vyko aršūs ginčai. Iš pradžių S.Freakley bandė teisėjus įtikinti, kad byla nėra teisminga Niujorko teismui. Vienas pagrindinių jo ir penkių advokatų argumentų buvo tai, kad priimdamas sprendimą išreikalauti įrodymus, Niujorko teismas pernelyg giliai įsiskverbs į Paryžiaus tribunolo darbą.

Tačiau teisėjai iš tokio argumento tik pasišaipė. Jie nurodė, kad pats S.Freakley prašė Paryžiaus tribunolo įpareigoti atsiimti ieškinį iš Niujorko teismo.

„Tad jei Tribunolas būtų manęs, kad perdaug įsiskverbiama į jo darbą – būtų įpareigojęs atsiimti ieškinį“, – teigiama Niujorko teismo nutartyje.

Atmetė ir apeliaciją

Nepavykus teisėjų įtikinti, kad Niujorko teismas yra neteismingas nagrinėti bylą, S.Freakley bandė manipuliuoti Lietuvos teise, kuri įpareigoja saugoti bankines paslaptis.

Tačiau teisėjai pareiškė, kad Paryžiaus arbitraže vykstantis procesas – tarptautinis, todėl nėra reikalo vadovautis Lietuvos teise.

Nors S.Freakley su advokatais pateikė ir daugiau argumentų, kodėl negali atskleisti slaptos informacijos, ir jie teisėjų neįtikino.

Pavasarį teismas patenkino Fondo prašymą, o neseniai buvo atmestas ir S.Freakley apeliacinis skundas.

Šiuo metu turėtų prasidėti posėdžiai, kuriuose bus kalbama apie konkrečius įrodymus, kuriuos S.Freakley privalės pateikti Arbitražo Tribunolui.

Tikisi išvysti daug dokumentų

Tikimasi išsireikalauti visus dokumentus ir pranešimus, susijusius su S.Freakley paskyrimu laikinuoju „Snoro“ administratoriumu bei instrukcijas, kurias iš Vyriausybės ar Lietuvos banko gavo banką administravę jo komandos „Zolfo Cooper“ atstovai.

Taip pat turėtų būti pateiktos S.Freakley atliktos „Snoro“ finansinės analizės, pasitarimų stenogramos ir net pokalbių pastabos.

Maskvoje gyvenantis ir verslo konsultacijomis užsiimantis buvęs „Snoro“ prezidentas R.Baranauskas įsitikinęs, kad S.Freakley bus sunku išsisukti ir jam teks pateikti dokumentus, įrodančius, jog „Snoras“ veikė sėkmingai ir tik dėl politinio užsakymo buvo užgrobtas.

„Mes turime kai kurias šių dokumentų kopijas, įrodančias, kad nusavinant banką buvo daromi nusikalstami veiksmai. Be to, turime tikruosius balansus bei turto vertinimo ataskaitas. Žinoma, S.Freakley savo padėtį galėtų palengvinti. Tačiau tuomet jam tektų paliudyti, jog vykdė Lietuvos banko nurodymus“, – teigė R.Baranauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.