Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimą, pripažinusį, jog senolis šiame kape iš tiesų yra palaidotas.
Civilinė byla nutraukta nutarus, jog šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nepagrįstai.
Konstatuota, jog kapaviečių identifikavimo tvarka yra priskirta savivaldybės kompetencijai, todėl teisme išvis nebuvo pagrindo nustatinėti juridinę reikšmę turinčio fakto, ar ten yra palaidotas V.Ramašauskas.
Galutinis taškas byloje dar nepadėtas, išlieka galimybė kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.
Kilo ir rebusų, ir skandalų
Kauno teismuose vyksta procesas, kurio Lietuvoje tikriausiai dar nebuvo.
Konfliktas įsiplieskė dar 2018 metų gruodį, kai velionio giminaičiai netikėtai išvydo šioje kapavietėje naują kauburėlį. Tame pačiame kape buvo palaidota senolė, nesusijusi jokiais ryšiais su V.Ramašausku ir jo gimine.
Kilus triukšmui, pensininkė buvo skubiai perlaidota, o V.Ramašausko proanūkės Jūratė R. ir Ingrida J. kreipėsi į teismą.
Giminaitės tvirtino, jog V.Ramašausko kapas yra lankomas dešimtmečius, tačiau savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovais šiais pasakojimais nepatikėjo, nes nebuvo rasta laidojimą patvirtinančių dokumentų.
Pagal archyvinius dokumentus V.Ramašauskas mirė 1946 metų rugsėjo 16 dieną, sulaukęs 80 metų.
Kauno Šv.Antano bažnyčios laidojimo knygos išraše pažymėta, jog jis buvo palaidotas ne Petrašiūnų, o Amalių kapinėse. Tiesa, žodis „Amalių“ buvo taisytas.
Pasigedo įrodymų
„Peržiūrėjome visas kapinių knygas, informacines sistemas. Neradome jokių įrašų, kad V.Ramašauskas palaidotas Petrašiūnų kapinėse – nei kapavietėje, nei dokumentacijoje“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.
Pasak R.Čėsnos, vizualiai matyti, jog ten kapas, bet jis niekada nebuvo registruotas kapinių knygoje, neturi ribų, numerio.
„Kapinių priežiūros“ atstovų teigimu, ginčo kapavietėje ilgus metus buvo senas kapas, pažymėtas tik suskilusiu antkapiu, neturintis jokio paminklo ar kitų kape palaidotą asmenį leidžiančių identifikuoti užrašų.
Spręsdami neįprastą rebusą, savivaldybės įmonės darbuotojai nuvyko į Amalių kapines, kuriose žmonės jau nebelaidojami. Tačiau aptikti V.Ramašausko kapo jose nepavyko.
Prapuolė įrašai?
2013 metų liepą Jūratė R. parašė prašymą tuomečiui „Kapinių priežiūros“ direktoriui Algirdui Verbickui, prašydama jos vardu įteisinti kapavietės priežiūrą.
A.Verbickas savo įrašu ant prašymo vizavo „įteisinti“.
„Petrašiūnų kapinių vedėjo pareigas tuo metu ėjęs Antanas Pieniauskas mūsų akivaizdoje atliko registraciją, įrašė viską į specialią knygą. Įrašai buvo padaryti, bet nepasirūpinta jų išsaugojimu.
Kur prapuolė archyviniai duomenys apie prosenelį, fiksuoti nuo sovietmečio?“, – piktinosi Ingrida J.
Šiais metais peržiūrėję knygas, kitą dokumentaciją, „Kapinių priežiūros“ atstovai nerado nė vieno įrašo apie V.Ramašausko palaidojimą Petrašiūnuose.
Neatmetama, jog kapo detektyvo košė užvirė dėl ankstesnės kapinių administracijos aplaidumo.
Į akis krito nesutapimai
Jūratės R. prašyme yra nesutapimų – pavyzdžiui, jis datuotas 2013 metų liepos 22 dieną, o „Kapinių priežiūros“ antspaudas byloja, kad prašymas buvo gautas liepos 19-ąją.
Kaunietė nurodė, jog jos prosenelis mirė 1946 metų sausio 6 dieną, nors tikroji mirties data – tų pačių metų rugsėjo 16-oji.
Jūratės R. prašymo lape atsirado tuomečių Petrašiūnų kapinių darbuotojų įrašas „Jonas Ramašauskas, 1946.01.06“.
Išaiškėjo, jog šis V.Ramašausko bendrapavardis palaidotas tame pačiame kapinių kvartale, netoliese esančiame kape.
„Buvo nemažai keistų neatitikimų – ne tik dokumentacijoje, bet ir žmonių pasakojimuose.
V.Ramašausko giminaičiai tvirtina lankydavę jo kapą, tačiau kaimyninę kapavietę prižiūrintys žmonės sakė ten jų nematę“, – stebėjosi „Kapinių priežiūros“ vadovas R.Čėsna.
DNR ekspertizė neatlikta
Pasak artimųjų, yra V.Ramašausko kapo nuotraukos, darytos prieš keletą metų, dešimtmetį ir dar anksčiau.
Jūratė R. portalui lrytas.lt buvo parodžiusi, jos tvirtinimu, 2018 metų lapkričio 1-ąją darytas nuotraukas – tuo metu kapavietę dengė nupjauta žolė, buvo padėtos gėlės.
Provaikaitės buvo paprašytos parodyti senesnes fotografijas, tačiau to nepadarė.
„Šeima jas turi, bet nusprendėme pateikti tik teismui“, – portalui lrytas.lt tąsyk pareiškė Ingrida J.
„Kapinių priežiūros“ vadovo R.Čėsnos tvirtinimu, velionio giminaičių teismo pateiktose fotografijose nebuvo matyti jų datų.
„Giminaičiai svarstė netgi apie kapo iškasimą ir genetinę ekspertizę atliekant DNR tyrimus, bet kai teisme mes tam neprieštaravome, jie patys šios minties atsisakė“, – pasakojo „Kapinių priežiūros“ vadovas.
Tikino dalyvavusios laidotuvėse
Kauno apylinkės teisme liudiję velionio artimieji tikino patys dalyvavę išlydint jį į paskutinę kelionę.
Pasak V.Ramašausko anūkės 82 metų Irenos Marijos J., ji dalyvavo laidotuvėse Petrašiūnuose, toje pačioje ginčus sukėlusioje kapavietėje. Tada jai buvo 8 metai.
Kita anūkė teisme taip pat patvirtino dalyvavusi senelio laidotuvėse – tuo metu jai buvo 17 metų.
„Kryžius ant kapo buvo, bet per tiek metų supuvo“, – aiškino giminaitė.
Nelaukdami teismo sprendimo, artimieji šioje vietoje pastatė naują kryžių su V.Ramašausko vardu, pavarde, jo gimimo ir mirties metais, perspėdami, kad kryžiaus pašalinimas bus vertinamas kaip kapo išniekinimas.
Teigė lankydavę kapą
Giminaičiai aiškino, jog kapas buvo lankomas ir prižiūrimas daugiau nei 70 metų. Jame esą maždaug keturis dešimtmečius stovėjo medinis kryžius su velionio vardu ir pavarde.
Pasak Jūratės R., sovietinių laikų pabaigoje šis kryžius sulūžo, o kapinių prižiūrėtojai jį išmetė.
Kapavietėje nebuvo įrengta tvorelė, paminklas – artimieji tai ruošėsi padaryti 2019 metų pavasarį.
„Kai mama nepajėgė lankyti savo senelio kapo, visuomet parodydavome jai fotografijas, kad matytų, jog jis nepamirštas“, – užvirus ginčams dėl kapo, sakė Ingrida J.
Žemesnės instancijos teismas pabrėžė, jog net ir pačių „Kapinių priežiūros“ atstovų į bylą kviesta liudytoja – kapavietės, esančios greta ginčo kapavietės, prižiūrėtoja – patvirtino, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo sutikusi dvi moteris, kurios išreiškė pretenzijas, kad neteisėtai plečiama liudytojos prižiūrima kapavietė V.Ramašausko kapavietės atžvilgiu.
Išvydo naują kauburėlį
Skandalų ir teisinio katilo pradžia – 2018 metų gruodžio 14-oji, kai V.Ramašausko artimieji atvyko prie visai šalia esančio kito, Buragų šeimos kapo.
Tuo metu jie atvažiavo paminėti V.Ramašausko dukters Onutės Ramašauskaitės-Buragienės mirties metinių.
„Atvykę į Petrašiūnų kapines pamatėme, kad prosenelio amžinojo poilsio vieta – jau užimta. Ten tik ką buvo palaidotas visiškai svetimas žmogus. Patyrėme šoką. Kape buvo pasidarbavę duobkasiai.
Žolę pakeitė žvyras, atsirado naujas kauburėlis, gėlės ir vainikai. Vaizdai mums pakirto kojas.
Kaimyninis kapas bėgant metams pamažu plėtėsi, užimdamas vis didesnį prosenelio kapo plotą. Užpernai gruodį gruodį jis buvo visiškai užgrobtas ir atlaisvintas tik po didelių ginčų, mums pasitelkus advokatus.
Tie žmonės matė, kad mes lankome V.Ramašausko kapą, padedame gėlių, bet vistiek išdrįso užimti jo kapavietę“, – pasakojo Jūratė R.
Išaiškėjo, jog gruodžio 6 dieną šioje vietoje buvo palaidota 90 metų moteris. Kilus triukšmui, jos palaikai sausio 12 dieną buvo iškasti ir perlaidoti kitose kapinėse.
Iš Petrašiūnų kapinių administracijos provaikaitė išgirdo, kad senutė palaidota teisėtai – esą toji kapavietė nebuvo įregistruota jokio žmogaus vardu.
Kapas – tuščias?
Šios garbaus amžiaus moters giminaičiai yra atgulę greta galimo V.Ramašausko kapo esančioje kapavietėje.
Senolės artimieji tvirtino, jog joje palaidotas artimas velionės giminaitis.
Tačiau kapinių administracijai buvo pateikti tik judviejų giminystės ryšį, o ne palaidojimo faktą įrodantys dokumentai.
Nepaisant to, leidimas laidoti senutę buvo išduotas.
Kilus triukšmui, senolė visgi buvo skubiai perlaidota kitoje vietoje.
Pasak R.Čėsnos, laidojant pensininkę ir vėl iškasant jos palaikus nebuvo aptikta nei seno karsto, nei kito žmogaus palaikų.
V.Ramašausko giminaičiai po svetimo žmogaus palaidojimo kreipėsi į teisėsaugą dėl galimo kapo išniekinimo, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Prašymai – atmesti
Dėl kapo įteisinimo V.Ramašausko giminaičiai kreipėsi į „Kapinių priežiūrą“, jų prašymai buvo svarstomi savivaldybės kapaviečių identifikavimo komisijoje.
Pernai birželį priimtas sprendimas kapo neidentifikuoti. Komisija rėmėsi tuo, jog niekur nėra rašytinių įrodymų apie V.Ramašausko palaidojimą Petrašiūnuose, o bažnytiniai įrašai liudija, jog jis amžino poilsio atgulė kitose, Amalių kapinėse.
Sprendime taip pat nurodoma, jog Jūratė R. savo prašyme buvo pateikusi neteisingą prosenelio mirties datą, kritiškai įvertintas giminaičių pakviesto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Kreipėsi į teismą
Tačiau velionio vaikaičiai ir provaikaičiai su tokia savivaldybės pozicija kategoriškai nesutiko.
Ginčo kape jie pastatė kryžių su V.Ramašausko vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais, perspėję valdininkus, kad kryžiaus pašalinimas bus vertinamas kaip kapo išniekinimas.
Giminaičiai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V.Ramašauskas yra palaidotas nurodytoje kapavietėje. Teisme artimieji liudijo apie dalyvavimą V.Ramašausko laidotuvėse, kapo lankymą, priežiūrą.
Neišklausė anūkės
„Savivaldybės komisija nusprendė neidentifikuoti V.Ramašausko kapo, ignoruojant gyvų liudytojų parodymus. Pavyzdžiui, atsisakyta apklausti jo laidotuvėse dalyvavusią anūkę.
Velionio giminaičiai dešimtmečius lankė kapą, jį prižiūrėjo, padėdavo gėlių. Todėl kalbos apie kapavietės užėmimo siekį yra visiškai nepagrįstos.
Valdininkai aiškina, jog velionis palaidotas Amalių kapinėse. Mes prašėme pateikti atitinkamus įrašus kapinių knygose, kituose archyviniuose dokumentuose tačiau išgirsdavome, kad tokių įrašų nėra. Kaip tada galima tvirtinti apie Amalius?
Be to, bažnytiniame išraše žodis „Amalių“ taisytas, pradžioje yra „Pet“, galbūt turėta omeny Petrašiūnus.
Mirusiojo giminaičiai nukentėjo dėl biurokratinių klaidų, patyrė didelius emocinius išgyvenimus“, – tvirtino V.Ramašausko provaikaičių advokatas Saulius Dambrauskas.
Kauno apylinkės teismas šių metų vasarą priėmė V.Ramašausko artimiesiems naudingą sprendimą – nustatė juridinį faktą, kad jis ten yra palaidotas, o kapavietės prižiūrėtoja pripažino jo proanūkę Jūratę R.
Kauno apygardos teismas šį sprendimą spalio 1 dieną panaikino ir civilinę bylą nutraukė – pagal šią nutartį, siekdami pripažinimo, kad ten palaidotas V.Ramašauskas, jo artimieji vėl turėtų kreiptis į savivaldybę pagal galiojančius įstatymus.
Tai, kad savivaldybės komisija kartą jau atsisakė idenfikuoti kapą,nesudaro pagrindo šį faktą nustatinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka, reiškiant reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palaidojimo vietos.
